Vincennes (Vensènas), miestas Prancūzijoje, Île‑de‑France’o administraciniame regione, Paryžiaus aglomeracijos rytinėje dalyje, apie 7 km nuo Paryžiaus centro.
49 800 gyventojų (2019). Paryžiaus aglomeracijos greitaeigis geležinkelis, metropolitenas (Paryžiaus metropoliteno sistemos dalis). Elektrotechnikos, tekstilės, chemijos (fotografijos reikmenų, parfumerijos), poligrafijos pramonė, mašinų gamyba. Turizmas.
Vincennesʼo pilis
Į pietus nuo Vincennesʼo yra Paryžiaus miesto parkas – Vincennesʼo Miškas (995 ha). Prie Vincennesʼo Miško – Vincennesʼo pilis (14 a., išplėsta 17 a., 52 m aukščio donžonas, 14 a., koplyčia, 16 a.; iki 18 a. buvusi karalių rezidencija, valdant Napoleonui I paversta arsenalu, 1840 įtvirtinta; dabar muziejus, Prancūzijos gynybos ministerijos ir ginkluotųjų pajėgų archyvas, biblioteka), nacionalinis sporto institutas (įkurtas 1975), Vincennesʼo zoologijos sodas, hipodromas, velodromas, botanikos sodas Parc floral de Paris, arboretumas, lėlių teatras.
Istorija
Apie 1150 Vincennesʼo Miške įkurta Prancūzijos karaliaus Liudviko VII medžioklės rezidencija. 14 a. jos vietoje pastatyta Vincennesʼo pilis tapo Prancūzijos karalių rezidencija. Aplink pilį išaugo miestas. Per religinius karus 16 a. pilyje kalintas būsimasis karalius Henrikas IV. 1682 Versaliui tapus karalių rezidencija ir neoficialia sostine Vincennesʼo reikšmė sumenko. Vincennesʼo pilyje 18 a. veikė porceliano manufaktūra (įkurta 1738; 1756 perkelta į Sèvresʼą), kalėjimas (kalinti N. Fouquet, J. Vangbrugh, D. Diderot, D. A. F. de Sade’as, H. G. R. de Mirabeau), 1917 įvykdyta mirties bausmė Matai Hari. 1900 Vincennesʼo velodromas buvo II vasaros olimpinių žaidynių (Paryžiuje) pagrindine vieta.