Smakáuskas Vincentas 1797 01 01Vilnius 1876 02 19Krikonys (Švenčionių apskr.), Lietuvos dailininkas, gydytojas. Nuo maždaug 1817 studijavo Mokytojų seminarijoje prie Vilniaus universiteto, nuo maždaug 1819 – Vilniaus universiteto Dailės skyriuje (pas J. Rustemą, J. Saundersą, Kazimierą Jelskį), 1821 jam suteiktas meno magistro laipsnis. 1823–29 studijavo Peterburgo dailės akademijoje (pas V. Šebujevą). 1829–31 dėstė Vilniaus universitete. 1836 baigęs Vilniaus medicinos‑chirurgijos akademiją dirbo gydytoju Mielagėnuose, 1841–58 – Varšuvoje. Po 1858 persikėlė į Krikonis.
V. Smakauskas – vienas ryškiausių Vilniaus meno mokyklos atstovų. Jo stiliui susiklostyti įtakos turėjo romantizmas, A. Orlovskio kūryba, akademistinė tapymo maniera. Nutapė mitologinės tematikos (Edipas su dukterimis), istorinių (dažnai vaizdavo reikšmingus Lietuvos ir Lenkijos istorijos įvykius) kompozicijų (Steponas Batoras įsteigia Vilniaus akademiją, apie 1830, Jogaila prašo karalienės Jadvygos rankos 1860), buitinio žanro paveikslų (Žydų vestuvės, po 1858, Čigonų taboras prie vandens), portretų (S. Batoro, D. Jakutavičiaus, J. I. Kraszewskio, autoportretą), peizažų (Žanrinė scena Trakų ežero pakrantėje). Vėlesnėse kompozicijose ryšku romantizmo bruožai (Aklas elgeta su berniuku, Turkų kova su čerkesais, Ulonas ant žirgo).
V. Smakauskas. Žydų vestuvės (aliejus, po 1858, Varšuvos nacionalinis muziejus)
Vienas pirmųjų pradėjo iliustruoti romantizmo literatūrą, atgaivino medžio raižinio techniką, išmoko litografijos subtilybių. Grafikos kūriniams būdinga romantinė nuotaika, ekspresyvumas reiškiamas lengva laisva kontūrine linija. Litografijos technika sukūrė iliustracijas A. Mickevičiaus poemai Konradas Valenrodas (Konrad Wallenrod 1828), medžio raižinio – M. Balinskio ir T. Lipinskio knygai Senovės Lenkija (Starożytna Polska), K. W. Wójcickio knygai Senovės vaizdai (Obrazy starodawne, abi 1843), J. I. Kraszewskio poemai Vitolio rauda (1846); iliustracijoms būdinga teksto ir vaizdo ryšys. Sukūrė piešinių (karikatūrų, istorinių portretų, architektūros paminklų, buitinių vaizdų; Trakų Pusiasalio pilies, Pažaislio vienuolyno ir bažnyčios freskų), profesorių J. Saunderso ir J. Sniadeckio medalius, Mielagėnų bažnyčiai – Šv. Petro ir Šv. Pauliaus skulptūras, Kublickių šeimos antkapinį paminklą (apie 1838), religinės tematikos paveikslų. Paskelbė straipsnių apie lietuvių dailę ir dailininkus (J. Rustemą, V. Vankavičių).
Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka, Krokuvos ir Varšuvos nacionaliniai muziejai.
2271
L: V. Drėma Vincentas Smakauskas Vilnius 2001.