Monti Vincenzo (Vinčencas Mòntis) 1754 02 19Alfonsine (prie Ravennos) 1828 10 13Milanas, italų poetas. Vienas svarbiausių italų neoklasicizmo atstovų. Mokėsi Faenzos seminarijoje, studijavo teisę ir mediciną Ferraros universitete. Nuo 1775L’Arcadia akademijos narys. 1778 persikėlė į Romą. Pakeitęs pažiūras 1797 pabėgo į Milaną. 1799–1801 gyveno Paryžiuje. 1802–04 Pavijos universiteto literatūros profesorius. 1806 paskirtas Italijos karalystės istoriografu. Romoje rašė proginius eilėraščius ir neilgas poemas meilės, religijos temomis, gyvenamojo meto realijas derino su tradiciniais mitologiniais vaizdiniais. Šlovino mokslo pažangą (odė Feroniada / Feroniade, pradėta 1784, nebaigta), popiežiaus Pijaus VI politiką (Muzogonija / Musogonia 1793, nebaigta), sukūrė tragedijų. Tercinomis parašyta poema Basviliana (Bassvilliana 1793) nukreipta prieš Prancūzijos revoliuciją, garbinamos krikščioniškojo tikėjimo tiesos. Milane kurtoje poezijoje aukštino respublikos idealus, Napoleoną I, mokslo laimėjimus, kritikavo bažnyčią (poemos Prometėjas / Prometeo 1797, Maskeroniana / Mascheroniana 1800, odė Italijos išlaisvinimui / Per la liberazione d’Italia 1801). Po Napoleono I pralaimėjimo Italiją vėl okupavus Austrijai V. Montis palaikė jos valdžią (drama Astrėjos sugrįžimas / Il ritorno di Astrea 1816). Klasicistų pusėje dalyvavo polemikoje prieš romantikus (Prakalba apie mitologiją / Sermone sulla mitologia 1825). 1826 parašė vieną žymiausių savo kūrinių – eilėraštį Mano žmonos gimtadieniui (Per il giorno onomastico della mia donna). Išvertė Homero Iliadą (1810).
944