Vinnycios sritis (Вінницька область, Vinnycka oblast, Vnycios srits), yra Ukrainos pietvakariuose. Pietvakariuose ribojasi su Moldavija.
Plotas 26 513 km2. 1,53 mln. gyventojų (2021). Centras – Vinnycia (370 600 gyventojų, 2021); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2021): Žmerynka (34,1), Podolės Mohylivas (30,2), Chmilnykas (27,2). Miesto gyventojų apie 51,7 %. Gyventojų vidutinis tankis 57,7 žm./km2. Vinnycios sritis suskirstyta į 6 rajonus (iki 2020 buvo 27 rajonai). Sritis įkurta 1932.
Vinnycios srities šiaurės rytuose plyti Padnieprės aukštumos (aukštis iki 322 m), pietvakariuose – Podolės aukštumos (iki 362 m) dalys. Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra –5 °C, liepos 18 °C. Per metus iškrinta 500–550 mm kritulių. Upės priklauso Bugo, Dniestro ir Dniepro baseinams. Didžiausios upės – Dniestras, Pietų Bugas. Daug mineralinių versmių. Yra pelkių. Dirvožemiai daugiausia juodžemiai. Vinnycios sritis yra miškastepių zonoje. Miškai užima apie 13 % teritorijos; daugiausia auga ąžuolai, skroblai, uosiai, pušys, liepos, klevai.
Gausu mineralinių išteklių nedidelių telkinių. Kasama kaolinas, durpės, rusvosios anglys, laužiamas granitas, yra boksitų, granatų, fluorito telkinių. Medienos apdirbimo, statybinių medžiagų, elektronikos, radiotechnikos, chemijos (azoto, fosforo trąšų), naftos chemijos, tekstilės, siuvimo, avalynės, maisto pramonė, žemės ūkio mašinų, prietaisų, baldų gamyba. Ladyžino šiluminė elektrinė (galia 1800 megavatų). Pramonės svarbiausias centras – Vinnycia. Dirbama žemė užima apie 70 % teritorijos. Auginama kviečiai, miežiai, cukriniai runkeliai, bulvės, saulėgrąžos, tabakai, vynmedžiai, vaismedžiai. Veisiama galvijai, kiaulės, avys, ožkos, arkliai. Paukštininkystė. Kertamas miškas. Turizmas; Chmilnyko purvo ir balneologinis bei kiti kurortai. Per Vinnycios sritį eina Ternopilio–Odesos, Vinnycios–Kijevo geležinkelis, Edineţo (Moldavija)–Žitomyro plentai. Vinnycios tarptautinis oro uostas. Per Vinnycios sritį eina Sojuz, Vakarų Sibiro, Kijevo–Dašavos dujotiekiai.