Bubelýtė Violeta 1956 10 27Audronys (Rokiškio rj.), lietuvių fotografė. Nuo 1957 gyvena Vilniuje. 1980–82 privačiai mokėsi fotografijos pas J. Vaicekauską. 1980–91 dirbo Lietuvos fotomenininkų sąjungoje. Nuo 1992 fotokorespondentė: iki 1993 savaitraštyje Amžius, 1994–95 – bendrovėje Dienos leidykla, 1996–98 bendradarbiavo žurnale Moteris, 1998–2016 – dienraštyje Verslo žinios. Nuo 1980 dalyvauja parodose; individualios Lietuvoje (Vilniuje 1983, 1985, 1995, 1996, 2001, 2011, 2014, 2019, 2020, Marijampolėje 1986, Klaipėdoje 1991, 1995, 2017, 2020, 2021, Panevėžyje 1998, 2003, Ukmergėje 2018, Šiauliuose 2019, Kaune 2023) ir užsienyje (Miunchene 1987, Pärnu, Göteborge, abi 1995, Gdanske 1996, Berlyne 2000, 2002, Madride 2013, Görlitze, Minske, abi 2018, Kijeve 2020). Tarptautinės meninės fotografijos federacijos menininkė fotografė (nuo 1999).
Violeta Bubelytė
V. Bubelytė. Kompozicija (1983; © LATGA, 2020)
Ciklai: Veidrodis (1981), Autoportretai, Aktas (abu 1981–2003), Su veidrodžiu (1982), Autoportretas (1983–94), Monospektaklis kitaip (nuo 2015). Fotografijos albumai: Autoportretai (2011), Violeta Bubelytė (2018). Vis‑à‑vis (2020). Atsiribojusi nuo lietuvių akto fotografijoje vyravusio romantizmo ir seksualumo problematikos, ji tyrinėja estetinę dimensiją. Fotografijoms būdinga asketizmas, atsiribojimas nuo socialinio konteksto, neutralus fonas, kūną gaubianti ir tirpdanti šviesa. Pasitelkusi savo kūną ieško lakoniškų formos išraiškų – nutolstančių nuo konkretaus objekto ir artėjančių prie abstrakcijos.
Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, MO muziejus, Lewben Art Foundation (visi Vilniuje), Prancūzijos nacionalinė biblioteka Paryžiuje, privačios kolekcijos Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2014). Lietuvos nacionalinė premija (2023).
V. Bubelytė. Aktas 52 (1992; © LATGA, 2020)
V. Bubelytė. Kai aš gulėjau... (2016; © LATGA, 2020)
V. Bubelytė. Prieš startą (2019; © LATGA, 2020)
2365
2271