Palčinskáitė Violeta 1943 11 20Kaunas, lietuvių rašytoja. 1960–64 studijavo Vilniaus universitete.
Kūryba
Ankstyvajai poezijai (rinkinys Žemė kėlė žolę 1961) būdingi gamtos, intymių jausmų motyvai. Vėlesniuose eilėraščiuose minoriškai kalbama laiko praeinamumo, amžinybės ir laikinumo temomis (rinkiniai Akmenys žydi 1963, Aikštės 1965, Kreidos bokštai 1969, Laiptai 1985), iškeliama dvasinė patirtis (rinkinys Beldimas į duris 1979). Parašė poezijos, dramaturgijos kūrinių vaikams. Eilėraščiuose vyrauja buities, vaikystės motyvai (rinkiniai Žirnių namelis 1965 21967, Einu per miestą 1966, Braškių karalienė 1967), vaikams suprantama forma kalbama apie gyvenimo prasmę (poema Baltosios nykštukės 1970 21981, rinkiniai Ku-kū, pagalvėlė pūkų! 1972, Lietaus nykštukai 1980, Senamiesčio lėlės 1987; 1988 įtraukta į IBBY garbės sąrašą, Visi ką nors turi 1988, Sapnų taškuota sraigė 1997). Eilėraščiams būdinga netikėtos personifikacijos, lyrizmo ir sąmojo derinimas, muzikalumas, eilėdaros įvairovė.
Violeta Palčinskaitė
Dramaturgijoje debiutavo spektaklio Keistuolio planeta (pastatyta 1966) scenarijumi, iš kurio vėliau sukurta pjesė Ri-ku ta-ku (pastatyta ir išleista 1966). Pjesėms būdinga lyrinis ir psichologinis dramatizmas, romantizuotas santykis su vaiku. Dramaturgija balansuoja tarp realistinės pjesės ir pjesės-pasakos, tarp lyrizmo ir dramatizmo. Pjesės Aš vejuos vasarą (pastatyta 1968, 1977, 1983, 2009, išleista 1969), Septynios snieguolės ir vienas nykštukas (pastatyta 1976, išleista 1978), Spyruoklinis kareivėlis (pastatyta 1968, 1975, 1986, išleista 1969) giminingos teatralizuotiems žaidimams. Pjesėms Andrius (pastatyta ir išleista 1978), Kristiano Anderseno rožė (išleista 1978, pastatyta 1982) būdinga sudėtingesnė problematika, psichologinis jos sprendimas. Buities scenos derinamos su aukštų siekių romantiniu poetizavimu, kalba lyriška, švelniai ironiška, kiek melancholiška. Parašė scenarijus filmams Andrius (pastatytas ir išleistas 1978, filmas 1980), Traukinys į Belzibarą (1986), Geležinė princesė (1988, visų režisierius A. Araminas), Don Kichoto inscenizaciją (su anglų režisieriumi S. Powelu). Dar išleista pasakos Juodanosis prasižiojo (išleista 1972, pastatyta 1987), Stebuklinga Mocarto fleita (2008), pjesė-pasaka Geležinės princesės diena (pastatyta 1972, išleista 1974), pjesių rinkinys Kristiano Anderseno rožė (1978), rinktinės Aš vejuos vasarą (1982), Namai namučiai (1977 21984, LSSR valstybinė premija 1978), Skersgatvio palangės (2003), eilėraščių rinkiniai Karalius pamiršo raidyną (2007), Karalius pamiršo raidyną: mano abėcėlė (2017), Eilėraščiai iš namų (2017), eilėraščių rinktinės Po kabančiu pasakos tiltu (2010), Vaikų kambarys (2013 42020), apysaka Muzika troliui (2011 22012), atsiminimų knyga Atminties babilonai, arba Aš vejuos vasarą (2015). Parašė žodžius E. Balsio oratorijai Nelieskite mėlyno gaublio (išleista 1970). Iš anglų kalbos išvertė R. Dahlio, L. Snicketo, J. Wilson ir britų tautosakos kūrinių vaikams, V. Tušnovo poezijos. V. Palčinskaitės lyrikos knygų ir kūrinių vaikams išleista rusų kalba. Pjesių-pasakų, be Lietuvos teatrų, yra pastatę Maskvos, Kijevo, Lvovo, Minsko, Tbilisio, Helsinkio ir kiti teatrai.
Apdovanojimai
LSSR valstybinė premija (1978), Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius (2003), Vaikų literatūros premija (2012), Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2018), Lietuvos nacionalinė premija (2023).
1388