violončèlė (it. violoncello), muzikos instrumentas – strykinis chordofonas. Smuiko šeimos tenorinis bosinis instrumentas. Derinimas C‑G‑d‑a. Diapazonas C–a2 (virtuozinių kūrinių – ir aukščiau). Natos rašomos su boso, tenoro ir smuiko raktais, netransponuoja. Griežiama solo, ansambliuose ir orkestruose.
Žymesni kompozitoriai, atlikėjai
Atsirado 16 a. antroje pusėje iš viola da braccio. Koncertų violončelei sukūrė A. Vivaldi, L. Boccherini, F. J. Haydnas, R. Schumannas, A. L. Dvořákas, C. Saint‑Saënsas, P. Hindemithas, D. Šostakovičius, B. A. Zimmermannas, K. Pendereckis, G. Ligeti ir kiti. Žymiausi violončelininkai: P. Casalsas, M. Rostropovičius, J. du Prez, D. Geringas, Yo‑Yo Ma ir kiti.
1860
Violončelė Lietuvoje
violončelė (Kauno muzikinio teatro nuosavybė)
Lietuvoje violončele buvo griežiama didikų rūmų kapelose ir orkestruose. Kaimo kapelose išplito violončelės atmaina basetlė. 18 a. pabaigoje ir 19 a. pradžioje Rokiškyje grafo R. Tyzenhauzo dvaro kapeloje griežė violončelininkas P. Lovčinskis (vėliau dirbo Vilniuje, mirė 1819). 1814–17 Vilniuje gyveno ir koncertavo violončelininkas Karčmitas. Violončele griežė ir V. Kudirka. 19 a.–20 a. pradžioje violončelininkus orkestrams rengė dvarų muzikos mokyklos. 20 a. pirmoje pusėje jie buvo rengiami Kauno konservatorijoje, M. Karłowicziaus konservatorijoje Vilniuje, Kauno, Klaipėdos, Vilniaus muzikos mokyklose. Vadovėlį Mano violončelė (2 dalys 1977–92) parašė D. Svirskis.
Kūrinių violončelei sukūrė daugelis lietuvių kompozitorių. Žymesni lietuvių violončelininkai: P. Berkavičius, L. Seidelis, M. Šenderovas, R. Kulikauskas, I. Kučinskas, A. Vasiliauskas, S. Sondeckienė, R. Armonas, S. Lipčius.
1352