vpetas (angl. Whippet), kurtų veislė. Luvre saugoma šuns, labai panašaus į vipetą, skulptūra, kuri buvo pagaminta dar 4 a. prieš Kristų. Kai kurių tyrinėtojų teigimu, vipetai yra kilę iš faraonų šunų. Rašytiniuose šaltiniuose apie juos pirmą kartą užsimenama 1610. Šios veislės standartas oficialiai buvo patvirtintas 1903. Pirmieji vipetai į Lietuvą pateko gana vėlai – 1995.
vipetas
Vipetas – vidutinio dydžio šuo. Patinų aukštis ties ketera – nuo 47 iki 51 cm, patelių – nuo 44 iki 47 cm, svoris paprastai svyruoja nuo 9 iki 14 kilogramų. Iš pažiūros gali atrodyti, jog vipetams tenka labai daug treniruotis, kad jų kūnas atrodytų toks raumeningas, tačiau tai yra įgimta. Galva pailga, pleišto formos. Ausys nedidelės, kai šuo susijaudinęs ar susidomėjęs – laikomos pakeltos. Akys ovalo formos, labai išraiškingos. Žandikauliai labai tvirti, sąkandis žirkliškas. Nugara plati, raumeninga, krūtinė gili. Sprandas ilgas, raumeningas, elegantiškai išlenktas. Priekinės kojos tiesios ir vertikalios, užpakalinės – labai stiprios. Uodega smailėjanti, gana ilga, plona. Kailis gali būti trumpas ir švelnus arba šiurkštus. Šiurkščiakailių vipetų pavilnė minkšta ir tanki, įvairių spalvų. Vipetai yra labai greiti šunys (greitis siekia iki 45–55 km/h), gracingi, elegantiški. Jiems netinka būti sarginiais šunimis, kadangi pasitiki žmonėmis ir dažniausiai neloja. Labai draugiški su vaikais, mėgsta žaisti. Nežinomi atvejai, kad būtų įkandę žmogui ar užpuolę. Kartais šiuos šunys laiko tam, kad vaikai prarastų baimę gyvūnams, nes vipetai yra ypač geri, ramūs ir stabilaus charakterio.
vipetai