Virbãlis, miestas Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, 12 km į vakarus nuo Vilkaviškio, netoli Rusjos Federacijos (Kaliningrado sr.) sienos; seniūnijos, katalikų ir evangelikų liuteronų parapijų centras. 895 gyventojai (2020). Per eina Vilkaviškio–Karaliaučiaus (Rusijos Federacija, Kaliningrado sr.) plentas. Šv. arkangelo Mykolo (pastatyta 1945), evangelikų liuteronų bažnyčios. Paštas, ambulatorija, pagrindinė mokykla, ikimokyklinio ugdymo skyrius, kultūros namai, biblioteka. Paminklas Virbalio 400 m. jubiliejui atminti (pastatytas 1993; autoriai B. Leonavičius, V. Parfionovas). Į pietus nuo miesto yra Virbalgirio piliakalnis ir Virbalgirio draustinis.
Virbalio herbas
Architektūra
Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia Virbalyje (šiame pastate įrengta 1945)
paminklas Virbalio 400 m. jubiliejui atminti (1993; autoriai B. Leonavičius, V. Parfionovas)
Miestelio planas stačiakampis, iš esmės susiklostė iki 17 a. 4 dešimtmečio pabaigos. Senoji dalis suplanuota 1558–60 vykdant Valakų reformą, centre yra beveik kvadratinė 16 a. antros pusės aikštė. Senojoje dalyje vyrauja 20 a. antros pusės 1–2 aukštų pastatai (kai kurie tipiniai), yra ir originalių 19 a. antros pusės–20 a. pradžios mūrinių pastatų. Prie kapinių – kryžius su koplytėle (1928).
2271
Istorija
1529–67 Virbalis minimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės neprivilegijuotų miestų sąrašuose. Iki 18 a. dar vadintas Nova Volia. 1536 gavo miesto steigimo ir turgaus privilegiją. 1555 pastatyta bažnyčia. 1576 leista rengti turgus ir prekymečius. 1593 gavo Magdeburgo teisę ir herbą. 1601 įsteigtas įvairių amatų, 1602 – batsiuvių ir siuvėjų cechas. 1643–1819 veikė dominikonų vienuolynas, apie 17 a. viduryje pastatyta bažnyčia (susprogdinta 1944), 1646 minima parapinė mokykla. 1724 leista kurtis žydams, 1778 minimos 2 sinagogos. 1738 buvo 85, 1775 – 193, 1801 – 246 dūmai. 1785–1819 veikė trijų klasių, 1819–70 parapinė, vėliau valdinė mokykla.
19 a. antroje pusėje pro Virbalį buvo nutiesta Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atšaka. Virbalio geležinkelio stotis buvo pastatyta už kelių kilometrų, prie pat valstybės sienos su Vokietija – dabartiniuose Kybartuose. 1871 minima vaistinė, 1875 pastatyta ligoninė, 1878 (ar 1879) – evangelikų liuteronų bažnyčia.
Lietuvai atkūrus valstybę (1918) Virbalyje veikė elektrinė, plytų fabrikas, 3 vėjo malūnai, aliejaus spaudykla, cemento gaminių, tepalų dirbtuvės, smulkaus kredito draugija, krikščionių demokratų, Tautininkų, Ūkininkų sąjungos, pavasarininkų, šaulių, jaunalietuvių skyriai. 1932 Virbalis gavo II eilės miesto teises. 1940 dauguma miesto gyventojų vokiečių repatrijavo į Vokietiją. 1941 07–08 Virbalio Miesto Laukų kaime (prie Virbalio) nacių Vokietijos okupacinės valdžios nurodymu nužudyta apie 10 000 žmonių (žydų ir karo belaisvių). Per II pasaulinio karo veiksmus sugriauta apie 80 % Virbalio pastatų. Sovietų okupacijos metais Virbalis buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1993 patvirtintas Virbalio herbas. 1801 buvo 1644, 1810 – 1425, 1861 – 2805, 1897 – 3293 (1219 žydų), 1923 – 3941, 1959 – 1429, 1970 – 1489, 1979 – 1635, 1989 – 1566, 2001 – 1351, 2011 – 1095 gyventojai.
Virbalis
-Nova Volia