virel (pranc. virelai), viduramžių muzikos poetinis žanras – lyrinė daina. Žinoma nuo 12 a., galutinai susiklostė iš liaudies dainų ir šokių 14–15 a. Prancūzijoje. Virelė buvo vienas svarbiausių žanrų (greta baladės ir rondo) trubadūrų ir truverų kūryboje. 14 a. nusistojo specifiška virelės poetinė muzikos sandara, pagrįsta skirtingų poetinių strofų gretinimu su pasikartojančiu refrenu.
Virelė buvo 2 tipų: vienbalsės (13 a.) ir daugiabalsės (14–15 a.). Daugiabalsių (polifoninės sandaros) virelių daugiausia aptinkama ars nova stiliaus atstovų kūryboje. 33 vireles sukūrė Guillaume’as de Machaut, 8 iš jų – daugiabalsės.
1822