Despentes Virginie (Viržini Dėpánt), tikr. Virginie Daget 1969 06 13Nancy, prancūzų rašytoja, režisierė. 2015 premijos Femina žiuri narė, 2016–20 Goncourtʼų akademijos komiteto narė.
Paauglystėje tėvų valia 2 mėnesiams buvo uždaryta į psichiatrijos kliniką. 17 m. keliaujant autostopu išprievartauta. Gyveno marginalinį gyvenimą: benamystė, mažai apmokami trumpalaikiai darbai, alkoholizmas, atsitiktinė prostitucija. Trauminės patirtys giliai paveikė ir kaip moterį, ir kaip kūrėją.
Kūryba
Virginie Despentes
Išprievartavimo įvykis paskatino parašyti pirmąjį romaną Dulkink mane (Baise-moi 1994, kino filmas 2000, ir režisierė su Coralie Trinh Thi). Po literatūrinės sėkmės pakeitusi gyvenimo būdą parašė apie 15 kūrinių – romanų, esė, novelių, kai kuriuos pati režisavo. Žymesni kūriniai: Gražūs dalykėliai (Les Jolies choses 1998, kino filmas 2001, režisierius Gillesʼas Paquet-Brenneris), Iki, Blondi (Bye Bye Blondie 2004, kino filmas 2012), King Kongo teorija (King Kong théorie 2006), Apokalipsės Kūdikis (Apocalypse Bébé 2010), Vernonas Subutexas (Vernon Subutex 3 tomai 2015–17, lietuvių kalba 2 tomai 2020–22), Brangusis niekšeli (Cher connard 2022).
Kūryboje vyrauja asmeninės laisvės, nuopolio, sekso ir smurto tematika, suponuojanti aštrią socialinę kritiką ir feministines idėjas. Nuolat grįžtant prie marginalinės jaunystės patirčių, išgyventų skaudulių ir traumų, siekiama demaskuoti visuomenėje vyraujantį falokratinį modelį, žeminantį moterims primetamą tradicinio moteriškumo įvaizdį, seksualinį išnaudojimą. Moterų personažams būdinga maištas, nesitaikstymas su esama padėtimi. Šis nesitaikstymas dažnai perauga į smurtą, vedantį į fatališką nuopuolį, paverčiantį moteris aukomis agresorėmis, nes jos ima smurtauti kaip vyrai. Savo feministines idėjas autorė išsamiausiai atskleidė autobiografiniame esė King Kongo teorija.
Trilogija Sabutexas (išversta į 24 pasaulio kalbas) kritikų lyginama su H. de Balzaco ir É. Zola kūryba – tai sudėtingiausias ir ambicingiausias autorės romanas, šiuolaikinės Prancūzijos kaleidoskopas, pasižymintis personažų gausa ir polifoniniu kalbėjimu; romano personažai – įvairių seksualinių orientacijų moterys ir vyrai, priklausantys skirtingoms socialinėms grupėms, turintys įvairių politinių ir religinių interesų, juos sieja vidinis nepasitenkinimas, tuštumos pojūtis ar patirtos traumos, kartais – ir muzika. Socialinė kritika perteikiama per aprašomų personažų skaudulius: skurdą, moterų patiriamą mizoginiją, lyčių kovą, finansinį savanaudiškumą, seksualinį iškrypimą, požiūrį į senatvę ir kita. Rašytojai būdinga empatija savo personažams, ji neretai turi ir švelnios ironijos.
V. Despentes rašymo stiliui didžiausią įtaką yra padariusi Ch. Bukowskio kūryba. Prozai būdinga šnekamosios kalbos intonacijos, brutalus žargonas, kalbinės klišės, netiesioginė menamoji kalba, kuria dažnai perteikiamos personažų mintys. Literatūrinė kalba gyva, energinga, dinamiška, sukelia muzikinio ritmo įspūdį.
Apdovanojimai
Prancūzijos nacionalinės bibliotekos premija už viso gyvenimo kūrybą (2019).
1
3263