Virginija Idzelytė
Idzelýtė Virginija, Daũtartienė 1949 07 17Kretinga, lietuvių scenografė. 1975 baigė Lietuvos dailės institutą (nuo 1990 Vilniaus dailės akademija), nuo 1991 dėsto Vilniaus dailės akademijoje; profesorė (2009). 1978–91 dirbo Lietuvos akademiniame dramos teatre (1979–91 vyriausioji dailininkė). Dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Prahos kvadrienalė, 1983).
Kūryba
Sukūrė scenovaizdžių Lietuvos televizijos teatrui, Lietuvos ir užsienio šalių (Rumunijos, Vengrijos) dramos ir muzikiniams teatrams, bendradarbiavo su daugeliu žymių lietuvių režisierių – H. Vancevičiumi, I. Bučiene, J. Vaitkumi, R. Tuminu. Apipavidalino spektaklius: J. Grušo Cirkas (1976), M. Bulgakovo Moljeras, T. Williamso Katė ant įkaitusio skardinio stogo (abu 1983), P. Treinio Ančiuko kryžius (1984), V. Kukulo ir R. Tumino Čia nebus mirties (1988; visi Lietuvos akademiniame dramos teatre), G. Donizetti Meilės eliksyras (1993), F. Leháro Grafas Liuksemburgas (2002) ir Linksmoji našlė (2008; visi Kauno muzikiniame teatre), A. Šlepiko Lietaus dievas (2016, Juozo Miltinio dramos teatre), I. Bergmano Rudens sonata (teatre Meno fortas, 2021) ir kitus, sukūrė kostiumų (A. M. Sluckaitės Smėlio klavyrai 1990, Kauno akademiniame dramos teatre). Scenovaizdžiai pasižymi didele menine įtaiga, būdinga poetiniai įvaizdžiai, paryškintas funkcionalumas, kostiumams – medžiagų ir faktūrų dinamiška plastinė raiška. Parašė knygas Kostiumo istorija (2009), Šilko kelias: Rytų kostiumo istorija (2022).
V. Idzelytė. Scenovaizdis Molière’o komedijai Šykštuolis (2000, Lietuvos nacionalinis dramos teatras; © LATGA, 2020)
L: Virginija Idzelytė. Scenografija Vilnius 2012.
2103