Šikšnỹs Virginijus 1956 01 26Šiauliai, lietuvių biochemikas. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2011; 2006–11 narys ekspertas). Dr. (fiz. m., 1983; habilitacijos procedūra 2005).
Išsilavinimas ir veikla
1978 baigė Vilniaus universitetą, nuo 2002 jame dėsto; profesorius (2005), išskirtinis profesorius (2018). 1978–81 Maskvos valstybinio universiteto aspirantas. 1982–93 dirbo Taikomosios enzimologijos institute, nuo 1995 Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto (iki 2010 Biotechnologijos institutas, 2010–16 Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutas) Baltymų ir nukleorūgščių sąveikos tyrimo skyriaus vedėjas. Biotechnologijos instituto Mokslo tarybos pirmininkas (nuo 2007), Gyvybės mokslų centro Tarybos pirmininkas (nuo 2016). Stažavo Maxo Plancko biochemijos institute Vokietijoje (1993). Mokslinio darbo svarbiausios sritys – fermentų struktūra ir funkcijos, nukleorūgščių fermentai, bakterijų priešvirusinės apsaugos sistemos, CRISPR-Cas sistemos, genomo redagavimas. Kartu su užsienio partneriais nustatė trečdalio iš apie 50 pasaulyje paskelbtų deoksiribonukleorūgties (DNR) molekules karpančių fermentų restriktazių erdvinę struktūrą ir veikimo mechanizmus.
Virginijus Šikšnys
Kartu su bendradarbiais vienas pirmųjų nustatė Cas9 baltymo DNR kirpimo mechanizmą, parodė, kad CRISPR-Cas9 kompleksas gali būti panaudotas kryptingam DNR sekos redagavimui. Su bendraautoriais (Giedriu Gasiūnu ir Tautvydu Karveliu) sukūrė ir licenzijavo genomų redagavimo technologiją (2014–15). Europos molekulinės biologijos organizacijos (European Molecular Biology Organization, EMBO) narys (nuo 2016, pirmasis iš Lietuvos). Paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių, iš jų 8 bendrus su Nobelio premijos laureatu R. Huberiu. 5 patentai (su kitais). 2021 viešoji įstaiga Go Vilnius ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras įsteigė profesoriaus Virginijaus Šikšnio vardo stipendiją (metinis stipendijos dydis 10 000 eurų), kuri yra skiriama trečiosios (doktorantūros) studijų pakopos studentams už tarptautiniu mastu pripažintus išskirtinius mokslinės veiklos rezultatus.
Apdovanojimai
Lietuvos mokslo premija (su S. Klimašausku, 2001), Harvardo universiteto Warreno Alperto premija (2016), Lietuvos mokslo premija (su G. Gasiūnu, Tomu Šinkūnu, T. Karveliu, 2017), Kavli premija (su E. M. Charpentier, Vokietija, ir J. A. Doudna, Jungtinės Amerikos Valstijos, 2018). Gedimino ordino Karininko kryžius (2016).