virpesių kontūras

virpesių kontūras

virpesi kòntūras, uždaroji elektros grandinė, sudaryta iš elektros kondensatoriaus ir induktyvumo ritės, kurioje gali būti sužadinti elektrinisi virpesiai. Jame vykstant neslopinamiems saviesiems virpesiams kondensatoriaus elektrinio lauko energija periodiškai virsta ritės magnetinio lauko energija. Realiuose virpesių kontūruose dėl energijos nuostolių kondensatoriaus dielektrike ir ritės feromagnetike, energijos spinduliavimo į aplinką ir nuostolių jungiamuosiuose laiduose virpesių energija mažėja, jei nuostoliai nekompensuojami išoriniu poveikiu. Kai virpesių periodas ir kontūro parametrai (L – induktyvumas, C – elektrinė talpa, R – apibendrinta grandinės varža, apibūdinanti visus nuostolius) nepriklauso nuo virpesių amplitudės (tiesinis virpesių kontūras), pagrindinės virpesių kontūro savybės nusakomos savųjų virpesių dažniu ω₀ = $\frac{1}{\sqrt{\mathit{LC}}}$ ir kontūro kokybe Q = $\frac{\sqrt{\frac{L}{C}}}{R}$. Dėl energijos nuostolių slopinamųjų virpesių dažnis yra mažesnis už savųjų virpesių dažnį. Kuo didesnė Q, tuo mažiau energijos išsklaidoma per vieną virpesių periodą.

Prijungus dažnio ω kintamosios įtampos šaltinį sužadinami tiek priverstiniai virpesiai, tiek savieji. Pastarieji dėl slopinimo palengva nyksta. Kai dažnis ω yra artimas savųjų virpesių dažniui ω₀, priverstinių virpesių amplitudė V labai padidėja ir vyksta rezonansas (ω ≈ ω₀). Priverstinių virpesių amplitudės priklausomybė nuo dažnio ω vadinama virpesių kontūro rezonansine charakteristika. Tikslaus rezonanso metu (ω = ω₀) priverstinių virpesių amplitudė didesnė už šaltinio įtampos amplitudę Q kartų. Dėl to virpesių kontūre galima išskirti virpesius, kurių dažnis artimas ω₀. Virpesių kontūrai naudojami elektronikoje kaip stiprintuvų ir generatorių sistemos.

564