virpesių sudėtis

virpesi sudėts, tokia sudėtis vyksta, kai fizikinė sistema vienu metu patiria du ar kelis virpesinius vyksmus. Rezultatas priklauso nuo virpesių dažnių ω_n (n = 1, 2, 3…), amplitudžių a_n, fazių φ_n ir virpesių krypties vienas kito atžvilgiu. Paprasčiausia yra dviejų vienos krypties ir vienodo dažnio harmoninių virpesių sudėtis. Virpesio amplitudė šiuo atveju yra: a = $\sqrt{a_1^2+a_2^2+2a_1{a}_2\cos \mathrm{\Psi }}$; čia Ψ = φ₁ – φ₁. Didžiausia amplitudė a = 2a₁ gaunama, kai a₁ = a₂ ir Ψ = 0. Virpesiai slopina vienas kitą, kai a₁ = a₂ ir Ψ = π. Sudedant du vienos krypties artimo dažnio virpesius suminio virpesio amplitudė periodiškai kinta dažniu ϖ₁ – ϖ₂ ir įvyksta virpesių mūša. Dviejų tarpusavyje statmenų krypčių virpesių sudėties rezultatas priklauso nuo amplitudžių $\frac{a_1}{a_2}$ ir dažnių $\frac{{\omega }_1}{{\omega }_2}$ santykio ir fazių skirtumo Ψ. Bendruoju atveju, kai virpesių dažniai yra vienodi, o amplitudės skirtingos, fizikinės sistemos judėjimo trajektorija yra elipsė. Jei a₁ = a₂ ir Ψ = $\frac{\mathrm{\pi }}{2}$, ši trajektorija yra apskritimas, kai Ψ = 0, π – tiesė. Kai dažniai nesutampa, judėjimo trajektorijos vadinamos Lissajous figūromis, pvz., kai $\frac{{\omega }_1}{{\omega }_2}$ = 2 ir Ψ = $\frac{\mathrm{\pi }}{2}$, ši figūra yra parabolė.

564