viršáitis, 1918–40, 1941–44 Lietuvoje valsčiaus aukščiausiasis pareigūnas, pavaldus apskrities viršininkui.
Rinko valsčiaus taryba dvejiems (iki 1923), trejiems (1923–34), septyneriems (1934–40) metams iš raštingų, sulaukusių 24 m. (iki 1929 – 21 m.) asmenų, turinčių teisę būti išrinktais valsčiaus tarybos nariais. Pagal 1931 vietos savivaldos įstatymą išrinktą viršaitį ir jo padėjėją tvirtino apskrities viršininkas.
1941–44 viršaitį skyrė nacių Vokietijos administracinės valdžios skiriamas ir jai atskaitingas apskrities viršininkas.
Viršaitis rūpinosi valsčiaus reikalais, apskrities viršininkui pritarus skyrė valsčiaus pareigūnus, atstovavo valsčiui teismuose, administracijos įstaigose, prižiūrėjo seniūnų darbą.