virtualióji bibliotekà, informacinė sistema, leidžianti išsaugoti ir naudoti elektroninių dokumentų (tekstinių, vaizdo, garso ir kitų) įvairius rinkinius. Pagrindinis tikslas – suteikti vartotojui galimybę greitai pasiekti reikalingus informacinius išteklius, išsaugoti juos ateinančioms kartoms, skatinti mokslo, kultūrinį ir socialinį bendradarbiavimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Virtualios bibliotekos pradėtos kurti 20 amžiaus 9 dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Japonijoje, Vokietijoje, Kanadoje, Australijoje, kai atsirado techninės priemonės ir informacinės technologijos, padedančios operatyviai apdoroti ir panaudoti įvairios informacijos (dažniausiai tekstinės) didelius kiekius. Vėliau kūrėsi specializuotos virtualios bibliotekos, skirtos mokslininkams, vaikams, studentams, menininkams.
LIETUVOJE virtualios pradėtos kurti 20 amžiaus 10 dešimtmetyje. Viena didžiausių virtualių bibliotekų – Lietuvos akademinių bibliotekų tinklas (LABT) – 2016 pabaigoje vienijo 53 institucijas: 19 universitetų, akademijų ir kitų aukštųjų mokyklų, 18 kolegijų, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteką, 15 mokslinių tyrimų institutų ir centrų. Dar elektroninė biblioteka.