virulentiškùmas (lot. virulentus – nuodingas), mikroorganizmo patogeniškumo laipsnis, patogeno gebėjimo sukelti ligą stiprumas. Apie virulentiškumą sprendžiama iš ligos patogenezės. Virulentiškumas priklauso nuo patogeno gebėjimo įsiskverbti į organizmą, jame daugintis, gaminti toksinus. Virulentiškumas nėra pastovus, jis padidėja dėl genų mutacijų, rekombinacijų, sumažėja, kartais išnyksta, paveikus patogeną kai kuriais veiksniais (pvz., šiluma, švitinimu, tam tikrais cheminiais junginiais), daug kartų jį persėjus. Susilpninti mikroorganizmai naudojami vakcinoms gaminti. Nustatyti virulentiškumą padeda eksperimentai su gyvūnais – sužinoma, kokia patogeno dozė (tam tikros koncentracijos) yra mirtina.
2271