virvelinės keramikos kultūra
virvẽlinės kerãmikos kultūrà, laivnių kovõs kivių kultūrà, neolito archeologinių kultūrų (archeologinė kultūra) grupė. Gyvavo Europoje ketvirtame–antrame tūkstantmetyje prieš Kristų. Paplito teritorijoje nuo dabartinės Olandijos iki Volgos. Atrasta 19 a., pavadinta pagal šiai kultūrai būdingus virvelių raštų puoštus keramikos dirbinius. Virvelinės keramikos kultūrų grupė skirstoma į 7 variantus ir Fatjanovo kultūrą, Dniepro aukštupio kultūrą, Dniepro vidurupio kultūrą bei Pamarių kultūrą.
virvelinės keramikos kultūros puodai
Virvelinės keramikos kultūros žmonės gyveno jurtose, trumpalaikėse stovyklose, vertėsi klajokline gyvulininkyste (kiaulės, avys). Iš molio gamino virvelių ornamentais puoštus indus, iš akmens – laivelio formos kovos kirvius. Mirusiuosius laidojo nedegintus, daugiausia randama vyrų kapų. Įkapės: kirviai, skeltės, keramikos dirbiniai, darbo įrankiai, papuošalai (kauliniai smeigtukai, gintaro dirbiniai), strėlių antgaliai, kario aprangos fragmentai. M. B. Gimbutienės, V. Briusovo ir kitų mokslininkų nuomone, virvelinės keramikos kultūros indoeuropiečiai atėjo iš Pietryčių Europos stepių zonos.
virvelinės keramikos kultūros kovos kirvis
Virvelinės keramikos kultūra Lietuvoje
Lietuvoje virvelinės keramikos kultūrą tyrinėjo R. Rimantienė, A. Butrimas ir A. Girininkas. Virvelinės keramikos dirbinių rasta Daktariškės gyvenvietėse, Dubičių piliakalnyje ir senovės gyvenvietėse, Kretuono gyvenvietėse, Margių gyvenvietėse ir Šventosios gyvenvietėse. Aptikta apie 20 šios kultūros gyventojų kapų. Virvelinės keramikos kultūros žmonės iš molio gamino puodus su rumbais, taures (S arba piltuvėlio pavidalo kaklais ir apvaliu dugnu), amforas, su šia kultūra sietina akmens gręžimo technologija ir mirusiųjų laidojimas pilkapiuose.
virvelinės keramikos kultūros puodas, rastas Nidoje (antro tūkstantmečio prieš Kristų pradžia)
L: G. Piličiauskas Virvelinės keramikos kultūra Lietuvoje 2800–2400 cal BC Vilnius 2018.