višištadvaita vedanta

višištadváita vedánta (skr.), viena iš trijų svarbiausių vedantos mokyklų. Artima panenteizmui. Pagal višištadvaitą vedantą, vienintelė tikrovė yra Brahmanas, materialusis ir dvasinis pasaulis yra jo požymiai. Kitaip nei advaita vedanta, višištadvaitos vedantos atstovai laiko materialųjį pasaulį ir žmogaus individualybę realiai egzistuojančiais, neigia majos, kaip visuotinės iluzijos, idėją. Žmogaus siela yra Brahmano dalis, nors priklauso nuo Brahmano, bet egzistuoja savarankiškai ir atsakinga už savo poelgius. Bhaktis laikoma aukščiausia žinojimo forma, per bhaktį ir prapatį (atsidavimą Dievui) pasiekiama mokša (dvasinis išsivadavimas). Višištadvaita vedanta turi dvi mokyklas: vadakalajų, kurios atstovai teigia, kad išsivadavimui privalomos žmogaus pastangos, ir tenkalajų, kurios atstovai tik Dievo malonę laiko būtina. Mokyklos įkūrėjas ir svarbiausias atstovas Ramanudža susistemino ir išplėtojo savo pirmtakų Nathamuni (10 amžius) ir Jamunačarjos (10–11 amžius) idėjas, vienas pirmųjų ėmė tapatinti asmeninį Dievą ir Brahmaną. Ramanudžos idėjas plėtojo Vedantadešika, Pilajus Lokačarja (1205–1311) ir kiti.