Viskònsinas (Wisconsin), WI, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų šiaurėje, tarp Misisipės aukštupio ir Didžiųjų ežerų.
Viskonsino kraštovaizdis
Plotas 140 700 km2. 5,89 mln. gyventojų (2020). Centras – Madisonas (259 700 gyventojų, 2019). Didžiausias miestas – Milwaukee (590 200 gyventojų, 2019; aglomeracijoje 1,55 mln. gyventojų); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2019): Green Bay (104,6), Kenosha (99,9), Racine’as (76,8). Gyventojų vidutinis tankis 42,01 žm./km2 (2020). Viskonsino paviršius – kalvota lyguma. Viskonsino šiaurėje plyti Aukštutinio ežero žemuma, į pietus nuo jos – Šiaurinės aukštumos (didžiausias aukštis 595 m; Timms Hillio kalva). Viskonsino vidurinėje dalyje driekiasi Centrinės Lygumos, į pietvakarius nuo jų plyti Vakarinės aukštumos, į pietryčius – Rytiniai kalvagūbriai ir pakrantės žemumos.
Vidutinių platumų žemyninis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra svyruoja nuo –12 °C (Viskonsino šiaurėje) iki –6 °C (pietryčiuose), liepos atitinkamai nuo 19 °C iki 22 °C. Per metus iškrinta 700–850 mm kritulių (daugiausia gegužės–spalio mėnesiais). Didžiausios upės – Misisipė (teka Viskonsino ir Minesotos bei Ajovos valstijų ribomis) su intaku Viskonsinu. Viskonsine yra apie 15 000 ežerų; didžiausias – Winnebago ežeras (plotas 550 km2). Valstijai priklauso Mičigano ežero ir Aukštutinio ežero dalys. Yra pelkių. Viskonsino pietvakarinėje dalyje vyrauja jauražemiai, pietuose ir vidurinėje dalyje – išplautžemiai, yra juosvažemių ir smėlžemių. Miškai užima apie 46 % Viskonsino teritorijos, daugiausia auga pušys, eglės, kėniai, kedrai, klevai, beržai, ąžuolai. Veisiasi elniai, lapės, lokiai, bebrai, vilkai, kojotai; Viskonsino šiaurėje peri ereliai.
Viskonsino valstijos centras Madisonas
Kasama smėlis, žvyras, klintys, yra cinko, vario rūdų telkinių. Elektros energiją daugiausia gamina šiluminės ir branduolinės elektrinės, yra nedidelių hidroelektrinių (prie Viskonsino upės). Juodoji metalurgija (Milwaukee), metalo, medienos (Oshkoshe) apdirbimo, naftos perdirbimo, statybinių medžiagų, elektronikos, elektrotechnikos, radiotechnikos, chemijos, popieriaus (Green Bay, Appletone), poligrafijos (Racine), tekstilės, siuvimo, avalynės, odos, maisto (daugiausia pieno, mėsos, alaus) pramonė, žemės ūkio (bendrovė John Deere; Madisone) ir kitų mašinų (dyzelinių ir dujinių variklių, kasybos, statybos, medienos apdirbimo ir kitų įrenginių, vandens siurblių; daugiausia Milwaukee), automobilių (bendrovė General Motors; Kenoshoje) ir jų dalių, motociklų (Harley‑Davidson; Milwaukee), variklių, baldų gamyba, laivų statyba. Auginama avižos, miežiai, kukurūzai, liucernos, bulvės ir kitos daržovės. Sodininkystė. Veisiama galvijai, avys. Žvejyba (daugiausia Mičigano, Aukštutiniame ir Winnebago ežeruose). Per Viskonsiną eina Šventojo Lauryno vandens kelio dalis. Prekybos svarbiausi uostai – Milwaukee, Green Bay (abu prie Mičigano ežero), Superioras (Dulutho aglomeracijoje, prie Aukštutinio ežero). Milwaukee, Dulutho tarptautiniai oro uostai. Turizmas (labiausiai lankoma Ledynmečio mokslinis draustinis ir pažintinis takas bei kitos saugomos teritorijos, Viskonsino upės kanjonai).
Istorija
Nuo 17 a. pirmos pusės dabartinio Viskonsino teritoriją, apgyventą įvairių indėnų genčių, tyrė J. Nicolet ir kiti prancūzai. Iki 1763 ji priklausė Prancūzijai, nuo 1763 – Didžiajai Britanijai, nuo 1783 – Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Įveikus indėnų ginkluotą pasipriešinimą atsikėlė daug kolonistų, 1836 sudaryta Viskonsino teritorija, 1848 – 30‑oji valstija. 19 a. pirmoje pusėje intensyviai plėtota švino rūdos gavyba (galenitas – Viskonsino simbolis). 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje apsigyveno daug emigrantų iš Vokietijos ir Skandinavijos šalių. Viskonsino gubernatoriaus R. M. La Follette’o 1901–06 vykdytomis reformomis Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidėjo vadinamoji pažangos era. Nuo 19 a. pabaigos plėtota sunkioji pramonė, nuo 20 a. pabaigos ją keičia paslaugų verslas.