viskozimetrija

viskozimètrija, skysčių klampos matavimo metodai. Skysčių dinaminė klampa (dinaminės klampos koeficientas) labai skirtinga, pvz., 10 °C temperatūros vandens dinaminės klampos koeficientas 1,3·10^–3, acetono – 0,337·10^–3, glicerolio – apie 1,48 Pa·s. Kinematinė klampa (kinematinės klampos koeficientas) yra lygi dinaminės klampos ir skysčio tankio santykiui: ν = η/ρ, čia ρ – tam tikros temperatūros medžiagos tankis. Kinematinė klampa matuojama stoksais. Polimerų tirpalams, palyginti su mažos molekulinės masės junginių tirpalais, būdinga didelė klampa (kelis arba net keliasdešimt kartų didesnė už tirpiklio), dažniausiai būna nuo 10² iki 10⁶ Pa·s. Praskiestų polimerų tirpalų dinaminė klampa dažniausiai matuojama kapiliariniais Ostwaldo, Cannono ir Fenske’s arba Ubbelohde’s, koncentruotų tirpalų ir lydalų – rotaciniais, krintančio rutuliuko ir kapiliariniais klampomačiais. Dažniausiai naudojamas kapiliarinis klampomatis, kurio veikimas grindžiamas tirpiklio ir polimero tirpalo vienodo tūrio ištekėjimo per kalibruotą kapiliarą trukmės palyginimu. Klampos matu pasirenkama tam tikro pastovaus tūrio skysčio ištekėjimo trukmė (t) esant pastoviai temperatūrai ir slėgiui, nes η_tirpalo/η_tirpiklio ≈ t_tirpalo/t_tirpiklio. Išmatavus praskiestų polimerų tirpalų klampą skaičiuojama santykinė η_s ir savitoji η_sav klampa: η_s = η_tirpalo/η_tirpiklio, η_sav = η_s – 1. Koncentruoti polimerų tirpalai labai klampūs, klampa sparčiai didėja, net koncentracijai padidėjus padidėja labai mažai. Šių tirpalų klampa priklauso nuo mechaninio poveikio intensyvumo ir trukmės, t. p. klampos priklausomybė nuo temperatūros pasidaro neįprasta. Koncentruotų polimerų tirpalų (vadinamų neniutoninių skysčių) dinaminę klampą galima nustatyti tik rotaciniais klampomačiais (Hopplerio, Rheotesto, Brookfieldo). Viskozimetrija naudojamasi polimerų molekulinei masei, tam tikromis sąlygomis – ir makromolekulės matmenims nustatyti, makromolekulės gniužulo brinkumo laipsniui apskaičiuoti, t. p. polimero ir tirpiklio sąveikai tirti.