vislùmas, gyvūnų gebėjimas turėti tam tikrą palikuonių skaičių. Yra rūšies požymis. Natūraliomis sąlygomis kompensuoja rūšies natūralųjį mirtingumą, padeda išsaugoti rūšį. Monocikliniai gyvūnai (veda palikuonis 1 kartą per gyvenimą, pvz., dauguma vabzdžių) veda daug jauniklių, policikliniai (veda palikuonis keletą arba daug kartų per gyvenimą, pvz., aukštesnieji stuburiniai) – mažiau. Ilgai gyvenančių gyvūnų vadoje būna 1–2 jaunikliai, bet dažniausiai ne kasmet (pvz., dramblys kartą per 4 metus veda 1 jauniklį). Trumpai gyvenantys gyvūnai veda keletą kartų per metus po 10–15 jauniklių (pvz., peliniai graužikai). Smulkūs gyvūnai vislesni už stambius. Visliausi yra parazitiniai gyvūnai ir tie, kurie nesirūpina jaunikliais (pvz., kaspinuočiai, dauguma žuvų). Vislumas priklauso nuo sąlygų (jaunesni, geriau mintantys gyvūnai yra vislesni). Gyvulių vislumas priklauso nuo subrendimo, rūšies ir veislės, šėrimo, laikymo. Jų vislumas didėja nuo gerų pašarų, tinkamos priežiūros, jį didina ir dirbtinis apvaisinimas. Artimai giminingų individų kryžminimas, tarprūšinė hibridizacija vislumą mažina.
2271