Višniovèckiai (lenk. Wiśniowieccy), 16–18 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos kunigaikščių, karalių giminė. Kilusi iš Kairiakrantės Ukrainos. Iš pradžių stačiatikiai, vėliau perėjo į katalikybę. Giminės pradininkas – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir jo antrosios žmonos Julijonos sūnus Kaributas (pakrikštytas Dmitrijumi; m. po 1404); todėl Višnioveckiai vartojo ir pavardę Kaributai Višnioveckiai. Voluinėje gavo valdyti Zbaražą (dabar Ternopilio sr.), Podolėje – Braclavą (Vinnycios sr.) ir Vinnycią. Kaributo provaikaitis Soltanas Voluinėje pastatydino Vyšnivecio (dabar Zbaražo rj., Ternopilio sr.) pilį; pagal vietovardį didikus imta vadinti Višnioveckiais. Soltano brolis Vosylius turėjo sūnų Mykolą Zbaražietį (m. po 1516).
Višnioveckių herbas Kaributas (lenk. Korybut)
Nuo šio sūnų Višnioveckiai suskilo į dvi šakas: vyresnioji kilo iš Aleksandro (m. 1555), baigėsi Abiejų Tautų Respublikos valdovo Mykolo Kaributo Višnioveckio mirtimi 1673, jaunesnioji – iš Mykolo sūnaus Jono (Ivano; 1490–1543), baigėsi Vilniaus vaivados ir Lietuvos didžiojo etmono Mykolo Servacijaus (1680–1744) mirtimi.
Jono sūnus Dmitrijus (m. 1564) 16 a. 6 dešimtmetyje buvo Čerkasų ir Kanivo kazokų seniūnas, Zaporožės kazokų kovų su turkais ir totoriais vienas vadų. Apsigynimui nuo jų apie 1554–55 Dniepro Mažosios Horticos saloje (prie dabartinės Zaporožės) pastatydino tvirtovę (vėliau išaugo į Zaporožės Sečę). 1563 įsitraukęs į kovą dėl Moldavijos sosto (pakviestas moldavų bajorų) pateko į turkų nelaisvę, Konstantinopolyje nužudytas.
Jono sūnaus Konstantino (Dmitrijaus brolis) sūnus Konstantinas (1564–1641) buvo Kameneco seniūnas. 1595 perėjo į katalikų tikėjimą. Jis supažindino kandidatą į Rusijos carus Dmitrijų Apsišaukėlį I su savo giminaičiu Sandomiero vaivada J. Mniszeku. 1604 visi trys su savo savanoriais, t. p. Abiejų Tautų Respublikos kitais kariniais daliniai įžengė į Rusiją, 1605 06 užėmė Maskvą. Konstantinas dalyvavo ir Maskvos Trojicko Sergijaus vienuolyno apgultyje, 1610 – Abiejų Tautų Respublikos valdovo Zigmanto Vazos sūnaus karalaičio Vladislovo žygyje į Maskvą ir vėl ją užimant. Konstantino provaikaitis Mykolas Servantietis (1680–1744) buvo vienas Lietuvos ir Baltarusijos bajorų grupuotės, kovojančios su didikais Sapiegomis, vadovų, jų 1700 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų ginkluotos politinės sąjungos Valkininkų konfederacijos maršalas. 1703–07 ir nuo 1737 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas, 1706–07 ir nuo 1735 kancleris. Buvo Pinsko, Valkavisko seniūnas.
Višnioveckių rūmai Vyšnivece (perstatyti 1720; litografija pagal N. Ordos piešinį iš Album widoków historycznych Polski, 1873–83 išleistas Varšuvoje)
Jeremijaus Mykolo Višnioveckio portretas (aliejus, 17 a. 3 ketvirtis, priskiriama Danieliui Schulzui; Varšuvos nacionalinis muziejus)
Aleksandro provaikaitis Jeremijus Mykolas (1612–1651 08 22) – stambiausias Ukrainos žemvaldys: jo valdose buvo 56 miestai, daugybė dvarų, gyveno apie 300 000 žmonių, turėjo savo 12 000 žmonių kariuomenę, tvirtovių. 1631 perėjęs į katalikybę katalikino ir lenkino ukrainiečius. Didikų grupuotės, kovojančios prieš Abiejų Tautų Respublikos centralizavimą, vadovas, kovų su Rusija vienas iniciatorių. Dalyvavo 1632–34 Smolensko kare su Rusija, malšino Ukrainos valstiečių ir kazokų maištus. Per 1648–54 ukrainiečių ir baltarusių karą su Abiejų Tautų Respublika neteko didumos valdų. Jo sūnus Mykolas Kaributas Višnioveckis 1669–73 valdė Abiejų Tautų Respubliką.
Kaributai Višnioveckiai; -Kaributas Višnioveckis; -Višnioveckis; -Soltanas Višnioveckis; -Vosylius Višnioveckis; -Mykolas Zbaražietis Višnioveckis; -Aleksandras Višnioveckis; -Jonas Višnioveckis; -Mykolas Servacijus Višnioveckis; -Dmitrijus Višnioveckis; -Konstantinas Višnioveckis; -Jeremijus Mykolas Višnioveckis; -Mykolas Servantietis Višnioveckis