Vištýčio akmuõ, riedulys Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, Vištyčio seniūnijoje, Vištyčio regioniniame parke. Geologinis gamtos paveldo objektas ir gamtos paminklas (2000). Šeštas pagal dydį akmuo Lietuvoje: 7,1 m ilgio, 4,74 m pločio, 4,01 m aukščio, didžiausia horizontali apimtis – 16,86 metro. Akmens šonai apskaldyti, išlikę iškapotų skylių, jose – metalinių pleištų (20 a. 4–5 dešimtmetyje akmenį bandyta sunaikinti). Viršuje yra apie 90 cm ilgio, 75 cm pločio, 40 cm gylio dubuo. Pagal petrologinę sudėtį Vištyčio akmuo – mikroklininis granitas su biotitu. Pasak legendų, ant akmens degusi šventoji ugnis, pėdos laikytos velnio arba Švč. Mergelės Marijos pėdomis. Minima, kad dubenyje kaupęsis vanduo turėjęs gydomųjų galių. 18 a. vadintas Švenčiausiosios Trejybės akmeniu. Pasak buvusio Vištyčio parapijos klebono Kazio Montvilos, apie 1800 ir vėliau per Kryžiaus dienas prie akmens pasimelsti ateidavo tikinčiųjų procesija.
Vištyčio akmuo
Vištyčio akmuo
Vištyčio akmuo saugomas nuo 1964. 1994 jį aprašė A. Linčius.
-Stebuklingas akmuo; -Didysis akmuo