Vištýčio-Gražškių aukštumà, Vištýčio–Gražškių morèninis masỹvas, moreninė pakiluma Lietuvos pietvakariuose, tarp Šešupės aukštupio ir Vištyčio ežero; Sūduvos aukštumos aukščiausia dalis. Ilgis (iš šiaurės į pietus) 20 km, plotis 15 kilometrų. Šiaurėje Vištyčio-Gražiškių aukštuma leidžiasi į Užnemunės žemumą, pietuose ribojasi su Vižainių aukštuma (Mozūrijos aukštumos dalis Lenkijoje).
Vyrauja smulkios vidutinio aukščio, aukštos ir labai aukštos kalvos (Guobkalnis, Ožiakalnis, Stebūkalnis), kurių daugiausia tarp Vižainio ir Vištyčio ežerų. Vištyčio-Gražiškių aukštumos aukščiausios viršūnės – Janaukos kalnas, Dunojaus kalnas ir Pavištyčio kalnas. Vištyčio-Gražiškių aukštuma susiformavo per paskutinio (Nemuno) ledynmečio Baltijos stadiją, ledyno didžiausio paplitimo metu, kai buvo sustumtas visas Sūduvos aukštumos lankas. Suklota daugiausia iš riedulingų moreninio priemolio ir priesmėlio nuogulų; yra žvirgždingų ir gargždingų plotų. Iš dirvožemių vyrauja balkšvažemiai, išplautžemiai ir smėlžemiai. Duburiuose telkšo Vištyčio, Vygrio, Beržinio, Dunojaus, Talaikės ir kiti nedideli ežerai. Aukštumoje prasideda Širvinta, Lankupa, Zanyla. Pavištyčio, Vištytgirio miškai. Vištyčio-Gražiškių aukštumos didžiąją dalį apima Vištyčio regioninis parkas.
Vištyčio-Gražiškių aukštuma (tolumoje – Vištyčio ežeras)
Vištyčio-Gražiškių aukštumos kraštovaizdis
2341