Vištýtis, miestelis Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, Vištyčio ežero šiauriniame krante, prie Rusijos Federacijos (Kaliningrado sr.) sienos; seniūnijos, katalikų ir evangelikų liuteronų parapijų centras. 304 gyventojai (2021). Miestelis yra Vištyčio regioniniame parke (miestelyje įsikūrusi regioninio parko direkcija). Plentai į Kalvariją, Kybartus. Švenčiausiosios Trejybės, evangelikų liuteronų bažnyčios. Žemės ūkio bendrovė. Paštas, ambulatorija, Gražiškių gimnazijos skyrius (1955–2020 vidurinė mokykla, daugiafunkcis centras; veikia kraštotyros muziejus), kultūros namai, biblioteka (1940). Turizmas (kaimo turizmo sodybos, kempingai), žvejyba. Nepriklausomybės paminklas (1988 atstatytas). Vėjo malūnas (pastatytas 1925). 1,5 km į šiaurės vakarus nuo miestelio yra Vištyčio akmuo.
Vištyčio herbas
Architektūra
Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia Vištytyje (1829)
Švenčiausiosios Trejybės bažnyčios Vištytyje interjeras
Švenčiausiosios Trejybės bažnyčioje (1829) – vertingas paveikslas Pieta Patris (17 a.), kilnojamas altorėlis (18 a. antra pusė), arnotas (18 a.), varpas (nuliedintas 1730 G. B. Kinderio iš Karaliaučiaus). Evangelikų liuteronų bažnyčia (1844). Aliejinė su technologine įranga (1928).
vėjo malūnas Vištytyje (1925)
2271
Istorija
Vištytis įsikūrė 16 a. pirmoje pusėje. 1538 minimas Vištyčio dvaras. 1566 pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia, 1570 įsteigta parapinė mokykla (1777 atkurta). 1570 gavo Magdeburgo teisę (pakartota 1589, 1638, 1670, 1745). 1589 leista kurtis žydams, 17 a. antroje pusėje pastatyta pirmoji sinagoga. Vištytis nukentėjo per 17 a. vidurio karą, 1658 jį apiplėšė Prūsijos kariuomenė. 1738 buvo 31 kiemas. Užnemunę prijungus prie Prūsijos (1795) Vištytyje įkurta prūsų kariuomenės įgula; Prūsijos valdžia suteikė finansinę paramą miestui atstatyti. Užnemunę prijungus prie Rusijos imperijos (1815) Vištytis tapo svarbiu pasienio prekybos punktu, veikė muitinė. Už paramą 1863–64 sukilimo dalyviams ištremtas Vištyčio klebonas A. Vaišnora.
19 a. pabaigoje–1950 Vištytis buvo valsčiaus centras. 19 a. pabaigoje jį nustelbė prie Kauno–Karaliaučiaus geležinkelio išaugę Kybartai. Draudžiamąją lietuvišką spaudą apylinkėse platino P. Mikolainis, P. Kriaučiūnas. 1901, 1915 degė. 20 a. 3–4 dešimtmečiais Vištytyje veikė malūnas, pieninė, šerių fabrikas, kredito draugija, šaulių būrys, choras, biblioteka, orkestras. 1941 07–09 nacių Vokietijos okupacinės valdžios nurodymu nužudyta apie 220 Vištyčio žydų ir sovietinių aktyvistų. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Vytauto rinktinės partizanai. Sovietų okupacijos metais Vištytis buvo apylinkės centras, tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1999 patvirtintas Vištyčio herbas. 1808 buvo 1600, 1827 – 2800, 1897 – 2468 (799 žydai), 1923 – 1295, 1959 – 601, 1970 – 728, 1979 – 751, 1989 – 591, 2001 – 566, 2011 – 436 gyventojai.
Vištytis