visuminė paklausa

visuminės paklausos kreivė

visumnė paklausà, agregúota paklausà, bendras per tam tikrą laikotarpį šalyje gaminamų galutinių prekių ir teikiamų paslaugų kiekis, kurį gali ir nori įsigyti pirkėjai esant tam tikram kainų lygiui. Visuminė paklausa apskaičiuojama pagal formulę: AD = C + I + G + NX, čia C – namų ūkių vartojimo išlaidos, I – bendrosios privačios vidaus investicijos, G – vyriausybės išlaidos, NX – grynasis eksportas (prekių ir paslaugų eksporto ir importo skirtumas). Didžiausios ir stabiliausios yra namų ūkių vartojimo išlaidos (jos dažniausiai sudaro daugiau kaip 50 % visuminės paklausos). Visuminės paklausos ir bendrojo kainų lygio ryšį grafiškai rodo visuminės paklausos kreivė, kurios nuolydis yra neigiamas (paveikslas): kuo mažesnis kainų lygis P, tuo didesnį prekių ir paslaugų kiekį Y gali ir nori įsigyti pirkėjai. Visuminės paklausos kreivės neigiamą nuolydį paaiškina 3 makroekonominiai efektai: A. C. Pigou realiojo turto efektas (mažėjant bendrajam kainų lygiui didėja gyventojų turimų pinigų ir kito finansinio turto realioji vertė ir jų perkamoji galia, dėl to padidėja namų ūkių vartojimo išlaidos), J. M. Keyneso palūkanų normos efektas (mažėjant kainoms ir esant tam pačiam pinigų kiekiui apyvartoje daugiau pinigų skolinama, dėl to mažėja realioji paskolų palūkanų norma, tai didina investicijas ir visuminę paklausą), R. A. Mundello ir J. M. Flemingo valiutos kurso efektas (mažėjant kainų lygiui ir nacionalinės valiutos kursui užsienio valiutų atžvilgiu eksportuojamos prekės pinga, o importuojamos brangsta, dėl to didėja eksportas ir mažėja importas). Kai visuminę paklausą didina kiti (ne kainų) veiksniai, visuminės paklausos kreivė pasislenka į dešinę (kreivė AD₁), kai dėl jų poveikio visuminė paklausa mažėja – į kairę (AD₂). Namų ūkių vartojimo išlaidas didina didėjančios vartotojų pajamos (pirmiausia darbo užmokestis ir socialinės išmokos), mažėjanti palūkanų norma, atpiginanti vartotojų skolinimąsi didelės vertės prekėms ir paslaugoms pirkti (pavyzdžiui, būstui, automobiliams, kelionėms), mažėjantys mokesčiai, gerėjantys vartotojų ekonominiai lūkesčiai ir didėjantis pasitikėjimas ateitimi, mažėjantis vartotojų įsiskolinimas. Privačias investicijas didina mažėjanti palūkanų norma, kuri leidžia pigiau skolintis lėšų investicijoms, gerėjantys verslo ekonominiai lūkesčiai dėl investicijų pelningumo ateityje, tobulėjančios technologijos, spartėjanti šalies ekonominė plėtra, kuri verčia įmones didinti gamybinius pajėgumus, mažesni mokesčiai ir didesnės subsidijos verslui. Vyriausybės išlaidas pirmiausia didina valstybės ekonominės politikos pokyčiai: vyriausybės vykdoma ekspansinė fiskalinė politika, didėjančios valstybės investicijos į šalies infrastruktūrą, išlaidos socialinėms, karinėms ir kitoms reikmėms. Grynąjį eksportą didina ekonominis augimas šalyse, į kurias eksportuojamos prekės ir paslaugos, nacionalinės valiutos kurso užsienio valiutų atžvilgiu mažėjimas. Visuminę paklausą ir jos sąveiką su visumine pasiūla reguliuoja valstybė (didina visuminę paklausą per ekonominį nuosmukį ir riboja per ekonominį pakilimą) pirmiausia keisdama vyriausybės išlaidas, mokesčius, palūkanų normas.

2687