visuminė pasiūla

visuminės pasiūlos kreivė

visumnė pasiūlà, agregúota pasiūlà, bendras per tam tikrą laikotarpį šalyje gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų kiekis, kurį pardavėjai sutinka parduoti esant tam tikram kainų lygiui. Visuminės pasiūlos kreivė AS (paveikslas) rodo visuminės pasiūlos priklausomybę nuo gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų kainų lygio P, kurios pobūdis šios kreivės įvairiose atkarpose skiriasi. Visuminės pasiūlos kreivę sudaro 3 atkarpos: keinsistinė (horizontalioji) AB, tarpinė (kylančioji) BC ir klasikinė (vertikalioji) CD. Keinsistinėje atkarpoje šalies ekonomika patiria nuosmukį, yra didelis nedarbas, dalis gamybinių pajėgumų ir kitų ekonominių išteklių nenaudojama, todėl tinkamai juos panaudojant galima padidinti nacionalinės gamybos mastą (BVP) Y nedidinant produkcijos gamybos sąnaudų ir pardavimo kainų. Tarpinėje atkarpoje didėjanti ekonominių išteklių paklausa didina jų kainas ir galutinės produkcijos gamybos sąnaudas, todėl prekių gamybos mastą didinti galima tik didėjant jų kainoms. Klasikinėje atkarpoje ekonomika pasiekia visišką užimtumą, kiti gamybos veiksniai taip pat visiškai panaudojami prekėms gaminti ir paslaugoms teikti, gaminamas potencialusis bendrasis vidaus produktas (Y_p). Toliau didinti nacionalinės gamybos masto neįmanoma, padidėjus prekių ir paslaugų paklausai didės tik jų kainos. Visuminės pasiūlos dydį veikia ir kiti (ne kainų) veiksniai, kurie keičia produkcijos gamybos vidutines sąnaudas nekintant bendrajam kainų lygiui ir skatina pardavėjus parduoti daugiau, kai gamybos sąnaudos mažėja, arba verčia juos parduoti mažiau, kai gamybos sąnaudos didėja. Svarbiausi iš jų yra gamybos veiksnių kainų (pirmiausia darbo užmokesčio) lygis, gamybos technologijos ir darbo našumas, gamintojams taikomi valstybiniai mokesčiai ir subsidijos. Kai visuminė pasiūla didėja dėl šių veiksnių poveikio (mažėjant gamybos veiksnių kainoms, mokesčiams, didėjant gamybos technologiniam lygiui, darbo našumui, subsidijoms), visuminės pasiūlos kreivė pasislenka į dešinę (AS₁), kai visuminė pasiūla mažėja (didėjant gamybos veiksnių kainoms, mokesčiams, mažėjant darbo našumui, subsidijoms) – į kairę (AS₂). Visuminės pasiūlos didėjimas padidina potencialųjį BVP iki Y_p1, mažėjimas – sumažina iki Y_p2. Šalies ekonomika pasiekia makroekonominę pusiausvyrą, kai visuminė pasiūla lygi visuminei paklausai ir gaminamas pusiausvyros bendrasis vidaus produktas. Valstybė gali reguliuoti visuminę pasiūlą mažindama mokesčius ir didindama subsidijas gamintojams (tai didina visuminę pasiūlą ir skatina ekonomiką) arba didindama mokesčius ir mažindama subsidijas (tai mažina visuminę pasiūlą ir riboja ekonominį augimą).

2687