Visúomenės gélbėjimo komitètas (Comité de salut public), Konvento komitetas, veikęs per Prancūzijos revoliuciją (1789–99). Įsteigtas 1793 04 06.
Kontroliavo vykdomąją valdžią, buvo pavaldus Konventui ir renkamas iš jo narių (sudarė 5–16, dažniausiai 12 narių). Iš pradžių Komitete vyravo G. J. Dantono šalininkai. 1793 07 10 Visuomenės gelbėjimo komitetui pradėjo vadovauti jakobinai (L. A. de Saint‑Justas, G. Couthonas, L. N. M. Carnot). 1793 07 27 Komiteto nariu, netrukus ir faktiniu vadovu tapo jakobinų lyderis M. Robespierre’as.
Visuomenės gelbėjimo komitetas buvo vadovaujanti jakobinų valdžios institucija, vykdė vyriausybės funkcijas. 1794 pavasarį prasidėję šio komiteto (vadovai buvo nuosaikesnės politikos šalininkai) ir Visuomenės saugumo komiteto (vadovai buvo griežtesnių priemonių šalininkai) nesutarimai išsiplėtė į tarpusavio kovą. Po 1794 07 27 Termidoro perversmo pašalinus M. Robespierre’ą, Visuomenės gelbėjimo komiteto reikšmė labai sumenko; jam liko tik diplomatijos ir karo reikalai. Komitetą panaikino 1795 08 konstitucija.