visúomenės informãvimas, viešosios informacijos teikimas visuomenei. Visuomenės informavimo priemonės – spauda (laikraščiai, žurnalai, biuleteniai, skrajutės ar kiti leidiniai), knygos, radijas, televizija, kino ar garso ir vaizdo kita produkcija, reklama, internetas. Visuomenės informavimas vykdomas ir per valdžios institucijas, jų informacijos padalinius.
LIETUVOJE visuomenės informavimą reguliuoja Visuomenės informavimo įstatymas (2006), pagal kurį viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje turi vadovautis humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbti žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikytis profesinės etikos normų, padėti plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatinti visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprinti valstybės nepriklausomybę, ugdyti valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. Viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kurie demokratinėje visuomenėje būtini valstybės saugumui, teritoriniam vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą, dorovę, privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises.