Visuomenės sąjunga

Visúomenės sjunga, Mažosios Lietuvos lietuvių politinė organizacija. Veikė 1923–39 Klaipėdos krašte. Jai priklausė valstybinių įstaigų ir įmonių valdininkai, tarnautojai. Centras Klaipėdoje. Tikslas – padėti Lietuvos Respublikos vyriausybei krašte įtvirtinti politines, ekonomines ir kultūrines pozicijas. Vyriausybė sąjungai darė ideologinę įtaką, rėmė materialiai. Iš pradžių sąjungos veikla buvo nežymi, nuo 1929 ji suaktyvėjo: miesteliuose kūrėsi skyriai, dažnai vyko susitikimai su nariais.

Klaipėdos krašto vokiečių propagandos (tendencingų įrodinėjimų, kad Lietuva nekultūringa ir vargana šalis, sąjungą imta vadinti didlietuvių partija) paveikti dalis klaipėdiškių iš organizacijos pasitraukė. Sąjungos dauguma narių buvo atvykusieji iš Lietuvos kitų vietų. Organizacija turėjo fondą, atstovų Klaipėdos krašto Seimelyje: III (1930) ir IV (1932) seimeliuose – po 1, V (1935) ir VI (1938) – po 2. Klaipėdos miesto seimelyje 1930 buvo 3, 1933 – 6, 1936 – sąjungos 5 atstovai. 1938 Visuomenės sąjunga turėjo 32 skyrius ir 1400 narių. Sąjunga buvo panaikinta, 1939 03 nacių Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą.

Visuomenės sąjungos pirmininkai: E. Borchertas (1923–29), K. Trukanas (1929–39). Žymesni kiti veikėjai: M. Anysas, V. Gailius, V. Grudzinskas, M. Jankus, E. Simonaitis.

1004