visúomenės saugùmas, visuma teisės normomis reguliuojamų socialinių santykių, garantuojančių gyvybiškai svarbių asmens ir visuomenės interesų apsaugą. Yra pagrindinė nacionalinio saugumo sąlyga. Apima priemones, kuriomis siekiama saugoti viešąją tvarką, garantuoti informacinį saugumą, bendrą žmonių poreikį gyventi visuomeninėje aplinkoje, laiduojančioje apsaugą nuo pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui. Grėsmė visuomenės saugumui dažniausiai siejama su pavojumi ne konkrečiam individui, bet didelei ar neapibrėžtai žmonių grupei, jų turtui. Garantuodamos visuomenės saugumą valstybės institucijos vykdo nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją bei kontrolę, viešosios tvarkos ir valstybės sienos apsaugą, nelegalios migracijos kontrolę, ekstremalių situacijų valdymą (teikiant reikiamą skubią pagalbą kilus gaisrui, įvykus pramoninei ar kitai avarijai, atsitikus stichinei ar kitai nelaimei), valstybės vadovybės, oficialių svečių apsaugą. Už visuomenės saugumui pavojų keliančias veikas kyla atsakomybė pagal baudžiamuosius įstatymus.
Lietuvoje visuomenės saugumą garantuoja Vidaus reikalų ministerijos įvairios institucijos (pvz., Viešojo saugumo tarnyba, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos departamentas, Lietuvos policija), Lietuvos prokuratūra. Pagal Baudžiamąjį kodeksą (2000, įsigaliojo 2003) prie nusikaltimų visuomenės saugumui priskiriama nusikalstamas susivienijimas, teroristinių grupių kūrimas ir jų veikla, teroro aktas, teroristinių nusikaltimų kurstymas, verbavimas teroristinei veiklai, grasinimas padaryti teroristinį nusikaltimą, teroristinės veiklos finansavimas ir rėmimas, teroristų rengimas, orlaivio, laivo ar kitos viešojo arba krovininio transporto priemonės ar stacionarios platformos žemyniniame šelfe užgrobimas, žmogaus pagrobimas įkaitu. Už šiuos nusikaltimus atsako sukakę 16 metų asmenys, taip pat ir juridiniai asmenys.
2271