visuomeninė ekonominė formacija

visuomennė ekonòminė formãcija, marksistinėje sociologijoje – visuomenės ekonominės ir socialinės sanklodos istorinis tipas, atitinkantis tam tikrą jos ekonominės plėtros pakopą ir joje vyraujantį gamybos būdą. Kiekviena visuomeninė ekonominė formacija yra visuomenės evoliucijos stadija, kurią apibūdina tam tikras gamybinių jėgų išsivystymo lygis ir jį atitinkantis gamybinių ekonominių santykių, pirmiausia gamybos priemonių nuosavybės, pobūdis. Šių gamybinių santykių sistema yra visuomeninės ekonominės formacijos ekonominė bazė, kuri lemia politinius, teisinius ir ideologinius santykius visuomenėje (vadinamąjį antstatą), tai yra visuomenės ekonominė sankloda lemia jos socialinę sanklodą ir visuomeninę sąmonę. K. Marxas ir jo sekėjai žmonijos istorijoje išskyrė 5 visuomenines ekonomines formacijas, einančias viena po kitos: pirminę bendruomeninę santvarką, vergovę, feodalizmą, kapitalizmą ir komunizmą. Kiekviena vėlesnioji visuomeninė ekonominė formacija esą yra pažangesnė už ankstesniąją, istorija yra dėsninga šių visuomeninių ekonominių formacijų kaita, kurią lemia materialinių gamybos priemonių kitimas ir tobulėjimas. Pradinėje bet kurios visuomeninės ekonominės formacijos stadijoje visuomenė yra vieningesnė ir jos gamybinė veikla efektyvesnė, o visuomeninės ekonominės formacijos smukimo laikotarpiu visuomenė eikvoja savo ekonominį potencialą socialinių klasių, kurių ekonominiai interesai yra antagonistiniai (prieštaraujantys), konfliktams. Vienos visuomeninės ekonominės formacijos irimas kartu yra kitos formavimasis, visuomeninės ekonominės formacijos pasikeitimas vyksta per socialinę revoliuciją, kurią parengia gamyboje įvykę poslinkiai (senasis gamybinių ir kitų socialinių santykių tipas neatitinka pakitusių gamybinių jėgų, stabdo jų plėtrą ir galiausiai keičiamas prievartiniu būdu). Žmonija natūraliai pereina visas visuomenines ekonomines formacijas, ji negali jų peršokti (tam tikrų visuomeninių ekonominių formacijų gali nebūti tik pavienių tautų istorijoje, pavyzdžiui, senovės germanai, slavai, mongolai peršoko vergovę, kai kurios tautos – feodalizmą, 20 a. daugelis Afrikos ir Azijos tautų – kapitalizmą). Komunizmas pagal šią koncepciją yra paskutinė ir aukščiausia visuomeninė ekonominė formacija (klasinę visuomenę keičia beklasė, kuri neturi vidinių prieštaravimų ir poreikio toliau keisti savo ekonominę ir socialinę sanklodą).