visuomennis káltintojas, kai kuriose valstybėse (pvz., Rusijoje) savarankiškas baudžiamojo proceso dalyvis, kuris atstovauja visuomeninei organizacijai ar darbo kolektyvui ir kartu su valstybiniu kaltintoju vykdo kaltinimo funkciją. Pagrindinis uždavinys – pabrėžti teisiamojo veikos pavojingumą visuomenei. Dažniausiai dalyvauja tik vienoje teismo proceso stadijoje – teisminio nagrinėjimo. Klausimą dėl visuomeninio kaltintojo dalyvavimo sprendžia teismas. Kaip ir valstybinis kaltintojas, visuomeninis kaltintojas turi teisę teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pareikšti teismui prašymus ir nušalinimus, dalyvauti teisminiuose ginčuose, susipažinti su bylos medžiaga ir daryti iš jos išrašus. Gali (bet, kitaip nei prokuroras, neprivalo) pareikšti samprotavimus dėl baudžiamųjų įstatymų ir bausmės taikymo teisiamajam, kitais bylos klausimais, t. p. atsisakyti kaltinimo, jei tam pagrindo suteikia teisminio tardymo duomenys.
Lietuvoje visuomeninio kaltintojo institutas buvo iki 2003. Jo veiklą reglamentavo 1961 LSSR baudžiamojo proceso kodeksas (su pataisymais ir pakeitimais galiojo iki 2003).
640