visuotinis reiškinių sąryšis

visúotinis reiškini sryšis, pasaulio egzistavimo bendriausias dėsningumas. Kiekvienoje vientisoje sistemoje išreiškia visų jos elementų ir savybių vidinį struktūrinį bendrumą, taip pat tos sistemos įvairius ryšius ir santykius su kitomis sistemomis ar reiškiniais. Reiškinių sąveika lemia konkrečių objektų egzistavimą, jų visas specifines ypatybes; kai kuriuos reiškinius galima pažinti tik nustačius jų ryšius su kitais. Visuotinį reiškinių sąryšį tyrė C. A. Helvétius, D. Diderot (pripažino materijos ir judėjimo vienovę, būtį traktavo kaip įvairių formų visumą). G. W. F. Hegelis savo filosofinę sistemą traktavo kaip logikos, gamtos filosofijos ir dvasinės filosofijos visumą.