Stepulenė Vitalija 1941 02 09Kaunas, lietuvių architektė. 1964 baigė Kauno politechnikos institutą. 1964–66 dirbo Baldų ir medžio apdirbimo pramonės ministerijos Eksperimentiniame konstravimo biure, 1966–70 – Sąjunginiame kurortų projektavimo institute, 1971–2002 – bendrovėje Paminklų restauravimo institutas (iki 1993 veikė įvairiais pavadinimais; vadovaujanti architektė; visi Vilniuje). Parengė restauravimo projektų Vilniuje: Oginskių rūmų (dabar Lėlės, nuo 1975, ir Jaunimo, nuo 1982, teatrai; su architektais A. Kunigėliu, B. Biekšiene, 1982), Šv. Onos koplyčios Šv. Jonų bažnyčioje (1975), Rašytojų sąjungos rūmų (1986), Vilniaus universiteto reprezentacinio įėjimo korpuso su Teatro sale (ir pritaikymas; 1979), Alumnato (1984), Vilniaus rotušės (ir interjerai, su architektėmis G. Miknevičiene, J. Olšauskiene, 1996); Preilos ir Pervalkos istorinių kapinių (su architekte G. Miknevičiene, 1992). Parengė apie 30 Vilniaus senamiesčio apšvietimo projektų (2000). 2002–08 dirbo bendrovėse Šiltas namas ir Ramboll (abi Vilniuje), parengė rekonstravimo projektų: Šiaulių apskrities archyvo (2003), Raseinių (2004) ir Kėdainių M. Daukšos (su architektu P. Mureika) viešosios bibliotekos, Klaipėdos Žaliakalnio vidurinės mokyklos, Rusnės kultūros namų (su architektais P. Mureika, A. Aleksandravičiene; visi 2007).
2271