Mazras Vitalijus 1934 04 28Šiaulaičiai (Šiaulėnų vlsč.), lietuvių scenografas, tapytojas, teatro režisierius. Č. Mazūro ir P. Mazūro brolis. 1964 baigė Lietuvos dailės institutą (scenografiją). 1968–70 Kauno lėlių teatro, 1964–94 Vilniaus teatro Lėlė (iki 1971 Vilniaus lėlių teatras) dailininkas, 1971–79 ir 1988–94 šio teatro vyriausiasis režisierius ir meno vadovas, 1981–88 vyriausiasis dailininkas. 1975–79 dėstė Lietuvos konservatorijoje, 1994–2006 Vilniaus dailės akademijoje. 1994–2002 Jaunimo teatro Vilniuje lėlininkų trupės režisierius. 1997 su žmona aktore Nijole Bižanaite Vilniuje įkūrė teatrą Paršiukas Ikaras.
Vitalijus Mazūras
V. Mazūras. Spektaklio Eglė žalčių karalienė scena (1968, pagal S. Nėrį, režisierius S. Ratkevičius, dailininkas V. Mazūras, © LATGA, 2020; Kauno lėlių teatras)
V. Mazūras. Spektaklio A. Gudelio Kur iškeliavo milžinai scena (1977, režisierius ir dailininkas V. Mazūras, © LATGA, 2020)
Sukūrė lėlių ir scenovaizdžių lėlių spektakliams, daugelį jų režisavo: Hannos Januszewskos, Jano Wilkowskio Tigriukas Petriukas (1967), M. Martinaičio Pelenų antelė (1971, su L. Lankauskaite), Avinėlio teismas (1976) ir Žemės dukra (1981), S. Gedos Pasaka apie stebuklingą berniuką (1974), Ak vija, pinavija (1979, pagal J. Biliūną) ir Raudonligė (1989), Antano Gudelio Kur iškeliavo milžinai (1977), S. Gedos, M. Urbaičio Dainuojantis ir šokantis mergaitės vieversėlis (1979), A. A. Jonyno ir V. Mazūro Cirkas yra cirkas (1982), Joachimo Knautho Lakštingala (1983, pagal H. Chr. Anderseną), F. Garcíjos Lorcos Dono Kristobalio balaganėlis, Dono Perlimplino meilė (1986), J. Grušo Barbora Radvilaitė (1990), Eglė žalčių karalienė (2007), Privati valda (2010, pagal M. Martinaičio pjesę Avinėlio teismas), D. Čepauskaitės, V. Mazūro Jūratė ir KasTautas (2011), Spragtukas (2013, pagal E. T. A. Hoffmanną, visi Vilniaus teatre Lėlė), Penčo Mančevo Zuikių mokykla, Eglė žalčių karalienė (pagal S. Nėrį, abu 1968), Aleksandro Popescu Spindulėlis (1971), Ninos Gernet Stebuklingasis Aladino žibintas (1998, visi Kauno lėlių teatre).
Pastatė spektaklių Jaunimo teatre Vilniuje (Natalijos Langės Sniego karalienė, S. Gedos Klounas ir kaliausė, abu 1995, V. Mazūro Princesė ir kiauliaganys 1996, Prebeno Harriso Motinos istorija 2001, visi pagal H. Chr. Anderseną). Buvo Lietuvos dramos teatrų (B. Brechto Motušė Kuraž 1975, Aleksandro Kopkovo Dramblys 1977, Viktoro Merežkos Proletarinis laimės malūnas 1981, H. von Kleisto Sukultas ąsotis 1994, visų režisierius P. Gaidys, visi Klaipėdos dramos teatre, K. Sajos Devynbėdžiai 1974, režisierius V. Blėdis, R. Gudaičio Atversk, angele, laiko knygą 1984, režisierius J. Dautartas, E. T. A. Hoffmanno Spragtukas ir pelių karalius 1999, visi Juozo Miltinio dramos teatre Panevėžyje) ir užsienio lėlių bei dramos teatrų (Gandriukas ir kaliausė 1972, pagal Libušos Lopejskos, Gankos Krčulovos pasaką, Mažajame teatre Belgrade, A. de Saint‑Exupéry Mažasis princas 1989, J. Demmenio marionečių teatre Sankt Peterburge, Prebeno Harriso Lakštingala 1994, pagal H. Chr. Anderseną, Kopenhagos Folketeatret, Prebeno Harriso Motinos istorija 2000, pagal H. Chr. Anderseną, teatras Konkylje Svanekėje, Danija) spektaklių dailininkas, kai kurių – ir režisierius.
V. Mazūras. Spektaklio M. Martinaičio Žemės dukra scena (1981, režisierius ir dailininkas V. Mazūras, © LATGA, 2020)
V. Mazūras. Spektaklio Eglė žalčių karalienė scena (2007, režisierius ir dailininkas V. Mazūras, © LATGA, 2020; iš kairės: Žilvinas – Deivis Sarapinas, Eglė – Elvyra Piškinaitė)
Lietuvos scenografijos mokyklos vienas kūrėjų, įteisino optimalaus teatro modelį, vizualinės kalbos reikšmę teatre. Ankstyvuosiuose spektakliuose (1965–68) pabrėžė žaidybinį pradą, brandžiuoju laikotarpiu (1968–86) kūrė moderniojo lėlių teatro naują modelį, pasitelkdamas lietuvių poetus ir kompozitorius plėtojo archajinio teatro poetinę kryptį. Sukūrė tapybos kūrinių ciklą Iš lėlių gyvenimo (1974). Nuo 1965 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje (Maskvoje 1966, San Paulo bienalėje 1967, Prahoje 1976, Poznanėje 1977). Apie V. Mazūrą sukurtas dokumentinis filmas Vitalijus Mazūras. Teatras iš nieko (2009, režisierė A. Marcinkevičiūtė). LSSR valstybinė premija (1986), Kristoforas (1999), Auksinis scenos kryžius (2005, 2008), Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2008). Lietuvos nacionalinė premija (2012).
L: Magiškasis Vitalijaus Mazūro teatras / sud. D. Šabasevičienė Vilnius 2004, A. Girdzijauskaitė Vitalijaus Mazūro aukso amžius Vilnius 2015.
2103