Stepùlis Vitalius Pranciškus 1938 12 01Girkalnis, lietuvių alpinistas, inžinierius, visuomenės veikėjas. 1965 baigė Kauno politechnikos institutą. Dirbo statybos ir projektavimo bendrovėse Vilniaus Komprojektas, Vilniaus Narutis. 1988 subūrė iniciatyvinę grupę (priklausė Algimantas Kepežėnas, R. Krupickas, R. V. Survila, Vygandas Čaplikas, K. P. Labanauskas), kurios pastangomis 1989 04 01-15 buvo pasodintas Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas Ožkabaliuose, netoli J. Basanavičiaus sodybvietės (dalyvavo apie 3500 žmonių, 30 ha plote pasodinta 7–8 tūkst. ąžuoliukų); ąžuolyną projektavo V. Stepulis ir R. V. Survila. Tautinio atgimimo ąžuolyno draugijos pirmininkas (nuo 1991). Aukščiausios Lietuvos kalvos – Aukštojo (293,84 m) – įvardijimo ir pažymėjimo vienas dalyvių (2006); į viršūnę nugabeno akmenį, kuriame pažymėtas pavadinimas ir suapvalintas aukštis.
V. P. Stepulis (trečias iš dešinės) Aukštojo viršūnėje šalia memorialinio akmens
Alpinizmas
Lietuvos alpinizmo čempionas 1971, vicečempionas 1965, 3 vietos laimėtojas 1973, 1974. Lietuvos laipiojimo uolomis čempionate 1970 užėmė 3 vietą. 1969 Terskej Alatau kalnagūbryje Tian Šanyje vadovavo grupei, kuri įkopė į bevardę viršūnę ir ją pavadino Žalgirio vardu. Įkopė į 2 aukštesnes kaip 7000 m viršūnes Pamyre: 1965 Qullai Abuali ibni Sino (iki 2006 Lenino, 7134 m), 1971 Ismailo Samani (7495 m). Dar yra įveikęs 1966 Archimedo (3950 m, Kaukazas), 1995 Kilimandžaro (5895 m, Afrika) bei lietuviškais vardais pavadintas viršūnes – 1969 Akstino (4250 m, Tian Šanis), 1974 Donelaičio (5837 m, Pamyras). Parašė (su kitais) knygas Kalnų takais (1981), Tautos ąžuolynas (2009), Kalnams pašaukus (2011; 2 pastarųjų sudarytojas).
Vitalius Pranciškus Stepulis (1971, Pamyras)
Apdovanojimai
J. Basanavičiaus premija (su Ž. A. Mačioniene, 2012).