vitaminingieji augalai

vitaminngieji augala, daug vitaminų arba provitaminų audiniuose sukaupiantys augalai. Vartojami maistui, sveikatai stiprinti, gydymo tikslais, gryniems vitaminams ar provitaminams gauti. Vitaminingieji augalai vitaminus ar provitaminus kaupia vaisiuose, sėklose, lapuose, žieduose, požeminėse dalyse (šaknyse, šakniagumbiuose, šakniastiebiuose, svogūnuose). Daugiausia vitamino C kaupiasi vaisiuose, mažiau – lapinėse daržovėse, pvz., šaltalankiuose – vidutiniškai 695 mg/100 g, erškėtuogėse – 426 mg/100 g, juoduosiuose serbentuose – 200 mg/100 g, kiviuose – 90 mg/100 g, braškėse – 60 mg/100 g, apelsinuose ir citrinose – 53 mg/100 g, česnakuose – 31 mg/100 g, špinatuose, gūžiniuose kopūstuose – 30 mg/100 g, bulvėse – 20 mg/100 g. B grupės vitaminų kaupiasi augalų sėklose (daugiausia – nešlifuotuose avižų, kviečių, rugių, ryžių grūduose) ir vaisiuose. Tiamino (vitamino B₁) daugiausia avižų, ryžių, rugių grūduose, linų sėmenyse, saulėgrąžų sėklose, ropiniuose ir žiediniuose kopūstuose, bulvėse, apelsinuose; riboflavino (vitamino B₂) – lapinėse daržovėse, pupose, pupelėse, žirniuose, migdoluose; niacino (vitamino B₃) – javų grūduose, avokaduose, datulėse, riešutuose, lapinėse daržovėse, morkose; folio rūgšties (vitamino B₉) – špinatuose, salotose, pupose, pupelėse, lęšiuose. Vitamino E daugiausia randama aliejingose augalų sėklose. Karotenų, kurie yra vitamino A provitaminai ir yra svarbūs augalų pigmentai, daug randama oranžinės spalvos augalų dalyse (morkose, melionuose, persimonuose). Lietuvoje savaime auga apie 100 rūšių vitaminingųjų augalų. Daugiausia vitaminų turi vedantys valgomus vaisius vitaminingieji augalai (avietės, bruknės, erškėčiai, gervuogės, mėlynės, spanguolės, žemuogės), mažiau – vitaminus kaupiantys lapuose (dilgėlės, kiaulpienės, raktažolės).

849