Vitebskas

Vitebskas

Vtebskas (bltr. Віцебск, Vicebsk; rus. Витебск, Vitebsk), miestas Baltarusijos šiaurės rytuose, į šiaurės rytus nuo Minsko, prie Dauguvos upės; Vitebsko srities centras.

364 800 gyventojų (2020).

Upių uostas. Per Vitebską eina Sankt Peterburgo (Rusija)–Žitomyro (Ukraina), Daugpilio (Latvija)–Maskvos (Rusija) geležinkeliai; plentai į Sankt Peterburgą, Maskvą, Smolenską (visi Rusijoje), Daugpilį (Latvija).

Oro uostas (į pietryčius nuo Vitebsko). Metalo, medienos apdirbimo, statybinių medžiagų, elektronikos, chemijos, poligrafijos, tekstilės, siuvimo, avalynės, maisto pramonė, mašinų, geležinkelio riedmenų, baldų gamyba. Laisvoji ekonominė zona.

Šiluminė elektrinė (galia 75 MW). Vitebsko (įkurtas 1910), medicinos (1934), technologijų (1965–95 technologijų ir lengvosios pramonės institutas) universitetai, veterinarijos akademija (1994), dvasinė seminarija (1871).

Kraštotyros (įkurtas 1919), istorijos muziejai. Dramos, lėlių, jaunimo teatrai. Zoologijos parkas. Kasmetinis tarptautinis festivalis Slavianskij Bazar.

Architektūra

Švč. Dievo Motinos Užmigimo, arba Uspenijės, soboras Vitebske (1777, architektas J. Fontana, perstatytas 21 a. pradžioje)

Sakraliniai pastatai: cerkvės – Apreiškimo Švč. Dievo Motinai (12 a., 1961 nugriauta, 1996 atstatyta), Švč. Dievo Motinos Užmigimo, arba Uspenijės (1858), soborai – Švč. Dievo Motinos Užmigimo, arba Uspenijės (1777, architektas J. Fontana, perstatytas 21 a. pradžioje), Švč. Dievo Motinos Globos (1814, perstatytas 1962); katalikų Šv. Barboros katedra (1885, architektas V. Piotrovskis). Gubernatoriaus rūmai (iki 1772), rotušė (1775, paaukštinta 19 a.), J. Kolaso teatro rūmai (1958, architektai A. Maksimovas, I. Ryskina).

2271

Istorija

Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1021. Iki 12 a. pavaldus Polocko kunigaikštystei, 1101–1392 Vitebsko kunigaikštystės sostinė. 13 a. 4 dešimtmetyje priklausė Mindaugo Lietuvai. 1320 galutinai prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.

1503–1772 vaivadijos centras. Nuo 1566 buvo šaukiami apskrities seimeliai, veikė žemės, pakamario ir pilies teismai. 1597 gavo Magdeburgo teisę. 16 a. susidarė didelė žydų bendruomenė.

Po Abiejų Tautų Respublikos I padalijimo 1772 užimtas Rusijos. 1802–1924 gubernijos centras. 1812 10 19 prie Vitebsko vyko Prancūzijos ir Rusijos kariuomenių mūšis.

19 a. chasidizmo centras. 19 a. 7 dešimtmetyje per Vitebską nutiestas Rygos–Oriolo geležinkelis. Nuo 1919 priklauso Baltarusijai (iki 1991 Baltarusijos Sovietų Socialistinė Respublika). 1941 07–1944 05 okupuotas nacių Vokietijos, 1941 10 nužudyta apie 16 000 žydų geto gyventojų. Nuo 1938 srities centras. Nuo 20 a. 3–4 dešimtmečio plėtojama pramonė.

Lietuviai

Per I pasaulinį karą Vitebske įsikūrė karo pabėgėlių lietuvių. Čia evakuota Šiaulių gimnazija, veikė lietuviška pradnė mokykla, 1918 – lietuvių kalbos kursai karo pabėgėliams. 1917 12–18 Vitebsko įgulos sargybą vykdė Lietuvių atskirasis batalionas. 1926 Vitebsko gubernijoje gyveno 930 lietuvių.