Vitebsko sritis

Vtebsko srits (bltr. Віцебская вобласць, Vicebskaja voblasc; rus. Витебская область, Vitebskaja oblast) yra Baltarusijos šiaurėje. Šiaurėje ir šiaurės rytuose ribojasi su Rusija, šiaurės vakaruose – su Latvija, vakaruose – su Lietuva.

Plotas 40 051 km². 1,13 mln. gyventojų (2020); gyvena baltarusiai (85,15 %, 2009 surašymo duomenys), rusai (10,15 %), ukrainiečiai (1,18 %), lenkai (0,9 %).

Centras – Vitebskas (364 800 gyventojų, 2020); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2020): Orša (108,1), Navapolackas (98,8), Polockas (81,0).

Miesto gyventojų 77,2 % (2019). Gyventojų vidutinis tankis 28,3 žm./km².

Vitebsko sritis suskirstyta į 21 rajoną; yra 2 srities pavaldumo miestai (Navapolackas ir Vitebskas). Sritis įkurta 1938.

Vyrauja kalvotos lygumos. Vitebsko srities vidurinėje ir vakarinėje dalyse plyti Polocko žemuma, rytuose – moreninės Gorodoko, Vitebsko, pietryčiuose – Oršos aukštumos.

Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra –7,5 ºC, liepos 17,5 ºC. Per metus iškrinta 550–600 mm kritulių.

Didžiausios upės – Dauguva su intakais Obale, Drisa (dešinieji), Ula, Dysna (kairieji), Biarezinos aukštupys; srities pietrytiniu pakraščiu teka Dniepras.

Daug ežerų, didžiausi – Asvejos (plotas 52,8 km²), Lukomlio (37,4 km²), Druveto (32,6 km²). Yra pelkių (užima 8 % srities ploto).

Dirvožemiai daugiausia jauražemiai, yra šlynžemių, salpžemių. Miškai užima apie 33 % Vitebsko srities teritorijos; daugiausia auga pušys, eglės, beržai, alksniai. Saugomos teritorijos užima apie 7,5 % Vitebsko srities ploto; Breslaujos, Naročiaus nacionaliniai parkai, srities pietuose yra dalis Biarezinos biosferos rezervato.

Kasama durpės, dolomitas, kreida. Metalo, medienos apdirbimo, naftos perdirbimo (Navapolacke), statybinių medžiagų, stiklo, elektronikos, chemijos (plastikų), poligrafijos, popieriaus, tekstilės, siuvimo, avalynės, maisto pramonė, mašinų, baldų, geležinkelio riedmenų gamyba. Vitebsko laisvoji ekonominė zona. Lukomlio (galia 2640 MW), Navapolacko (505 MW), Vitebsko (75 MW), Oršos (73 MW), Polocko (7,7 MW) šiluminės elektrinės. Pramonės svarbiausias centras – Vitebskas.

Auginama rugiai, kviečiai, miežiai, avižos, linai, bulvės, vaismedžiai. Veisiama galvijai, kiaulės, avys, ožkos, arkliai. Turizmas.

Laivuojama Dauguva; Vitebsko upių uostas. Per Vitebsko sritį eina Daugpilio (Latvija)–Maskvos (Rusija), Maskvos–Minsko, Sankt Peterburgo (Rusija)–Žitomyro (Ukraina) geležinkeliai, Minsko–Maskvos, Sankt Peterburgo–Kijevo plentai. Vitebsko oro uostas. Per sritį eina Draugystės naftotiekis, Unečios (Rusija)–Ventspilio (Latvija) naftos produktotiekis, Šiaurės pašvaistės dujotiekis.