Viterbo (Vitèrbas), miestas Italijos vidurinėje dalyje, Lacijaus srityje, apie 80 km į šiaurės vakarus nuo Romos, Cimino kalno šiaurės vakarinėje papėdėje; provincijos centras.
65 050 gyventojų (2020). Per Viterbo eina Civitavecchijos–Terni automobilių magistralė. Romos‑Viterbo oro uostas. Mašinų gamyba, maisto, metalo apdirbimo, sanitarinės ir dailiosios (fajanso) keramikos, popieriaus pramonė. Turizmas. Netoli Viterbo yra karštųjų mineralinių versmių. Tuscios universitetas (įkurtas 1979). Italijos karinių oro pajėgų štabas ir speciali mokykla. Miesto muziejus su pinakoteka. Tuscios universiteto botanikos sodas.
Architektūra
Bažnyčios – Šv. Siksto (9–12 a.), Šv. Pranciškaus, Santa Maria della Verità (abi 12–13 a., pastarojoje – 15 a. freskos); Šv. Lauryno katedra (12 a.). Popiežiaus rūmai su lodžija (1266), Palazzo Communale (pradėti 1460).
Istorija
Manoma, įkurtas etruskų. 310 pr. Kr. atiteko romėnams, 8 a. po Kr. – langobardams, tuo metu vadintas Castrum Viterbii. 11–13 a. dėl Viterbo kovojo Popiežiaus valstybė ir Šv. Romos imperija. 1167 Viterbo gavo miesto teises, 1172 pradėjo plėstis. 13 a. viduryje–14 a. pradžioje buvo popiežių rezidencija (antra po Romos), vadintas Popiežių miestu (gyveno ir išrinkta daug popiežių). 1268–71 įvyko Bažnyčios istorijoje ilgiausiai trukusi konklava (truko 1005 dienas, popiežiumi išrinktas Grigalius X). 1871 Viterbo atiteko Italijai. Nuo 1927 provincijos centras. Per II pasaulinį karą sugriauta 70 % Viterbo pastatų, atstatytas vienas pirmųjų šalyje.
2271