Volterra Vito (Vitas Volterà) 1860 05 03Ancona 1940 10 11Roma, italų matematikas ir fizikas. Nacionalinės akylųjų akademijos narys (1899). Dr. (1882).
Išsilavinimas ir veikla
1878–82 studijavo Pisos universitete (E. Betti mokinys). 1883–92 Pisos, 1892–1900 Turino, 1900–31 Romos universiteto profesorius. Nuo 1905 Italijos karalystės senatorius. Dalyvavo I pasauliniame kare, su kitais pritaikė dirižablį karo reikalams. Pirmasis pasiūlė oro laivuose vietoj vandenilio naudoti helį ir padėjo organizuoti helio gamybą Italijoje. 1931, atsisakęs prisiekti B. Mussolini vyriausybei, V. Volterra buvo priverstas palikti Romos universitetą.
Mokslinė veikla
1883 pirmasis pradėjo nagrinėti funkcijas (vėliau pavadintos funkcionalais), kurių argumentai yra kitos funkcijos. Ši sąvoka paskatino funkcinės analizės atsiradimą, t. p. turėjo didelį poveikį optimizavimo metodų ir integralinių ir diferencialinių lygčių teorijai. Po I pasaulinio karo V. Volterra pradėjo matematinės biologijos tyrimus, pirmasis ėmė biologinius procesus modeliuoti dinaminėmis lygtimis (Lotkos-Volterros lygtys). Mokslinių tyrimų sritys – integralinės (Volterros lygtis), dalinių išvestinių diferencialinės lygtys, funkcinė analizė, populiacijų dinamika, hidrodinamika, tamprumo teorija.
Vito Volterra
Knygos
Svarbiausios knygos: Analizinių funkcijų teorija (Leçons sur les Fonctions de lignes 1910), Funkcionalų ir integralinių bei integralinių diferencialinių lygčių teorija (Leçons sur les Équations intégrales et les Équations intégro-différentielles 1930), Matematikos darbai: atsiminimai ir pastabos (Opere matematiche; memorie e note 5 t., išleista 1954–62).
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas krateris Mėnulyje.
1751