Mikštáitė Vlada 1924 02 17Dūkštas 2004 04 16Vilnius, lietuvių dainininkė (mecosopranas), režisierė, pedagogė.
Išsilavinimas, veikla ir operos vaidmenys
1949 baigė Vilniaus konservatoriją (O. Zabielaitės‑Karvelienės dainavimo klasę). 1951–56 studijavo Maskvos konservatorijos aspirantūroje (pas Anatolijų Dolivo ir Jeleną Katulskają), 1961–66 Leningrado konservatorijoje (operos režisūrą). 1948 Lietuvos operos ir baleto teatre debiutavo Olgos vaidmeniu P. Čaikovskio operos Eugenijus Oneginas spektaklyje. 1950–60 Lietuvos operos ir baleto teatro solistė, 1963–69 ir 1975–90 šio teatro režisierė, 1969–75 Kauno muzikinio teatro vyriausioji režisierė ir meno vadovė. 1955–61 ir nuo 1966 dėstė Lietuvos muzikos akademijoje (iki 1992 Lietuvos konservatorija); profesorė (1990). Vaidmenys: Karmen (G. Bizet Karmen), Polina, Grafienė (P. Čaikovskio Pikų dama), Kunigaikštienė (A. Dargomyžskio Undinė), Liubaša (N. Rimskio‑Korsakovo Caro sužadėtinė).
Vlada Mikštaitė
Muzikinių spektaklių režisūra
V. Mikštaitė. G. Rossini operos Vedybų vekselis spektaklio scena (1986, dailininkas A. Kariniauskas; iš kairės: Eduardas – S. Larinas, Fanė – S. Martinaitytė, Slūkas – S. Dirsė; Lietuvos operos ir baleto teatras)
1961 Vilniaus mokytojų namuose debiutavo J. Karnavičiaus operos Gražina, 1963 Lietuvos operos ir baleto teatre – S. Prokofjevo operos Meilė trims apelsinams spektakliu. Iš viso režisavo daugiau kaip 30 operos spektaklių. Kiti svarbesni spektakliai: C. Orffo Gudruolė (1965), R. Wagnerio Lohengrinas (1969), W. A. Mozarto Figaro vedybos (1971, 1988), A. L. Dvořáko Undinė (1972), F. von Flotowo Marta (1974), G. Puccini Madam Baterflai (1976), G. Donizetti Don Paskualė (1977), V. Klovos Pilėnai (1978), A. Lortzingo Brakonierius (1979), J. Strausso Šikšnosparnis (1980), C. Schröter Žvejo dukra (1983), G. Bizet Karmen (1985), G. Rossini Vedybų vekselis (1986), L. van Beethoveno Fidelijus (1989). V. Mikštaitės iniciatyva Lietuvos operos ir baleto teatro repertuare atsirado kamerinių operų (G. B. Pergolesi Tarnaitė ponia, J. S. Bacho Kavos kantata, abi 1976, W. Waltono Meška 1981).
Pirmoji pastatė B. Gorbulskio miuziklą Don Žuanas, arba Meilė geometrijai (1969), A. Rekašiaus operą oratoriją Šviesos baladė (1970), V. Barkausko operos Legenda apie meilę (1975), B. Borisovo operos Piršlybos (1983) spektaklius, kitų lietuvių kompozitorių sceninių veikalų. 1961 režisavo pirmąjį operos spektaklį Lietuvos televizijoje – G. Puccini Skraistė. Režisūrai būdinga charakteringas, savitas požiūris į kūrinį, originali jo idėjų sklaida, ypatingas dėmesys muzikai (siekė suvokti esmę, logiką, atskleisti priežastinį ryšį).
Kita veikla
Parašė libretų, 17 libretų išvertė į lietuvių kalbą (P. Hindemitho muzikinis skečas Ten ir atgal, D. Cimarosos Kapelmeisteris, G. F. Händelio Kserksas). Parašė straipsnių apie vokalinį meną ir muzikinį teatrą, mokomajam leidiniui Dainavimo pratimai pagal Nicolo Vaccai „Metodo pratico di cento per camera“ (1989) pritaikė tekstus lietuvių kalba.
Mokinės
Mokinės: Daina Adamkevičiūtė, L. Grodnikaitė, S. Janušaitė, Nijolė Kniukštaitė, Aušra Liutkutė, S. Martinaitytė, Ilona Orentaitė, Renata Skarelytė, R. Šilinskaitė, V. Urmana, Nomeda Vilkanauskaitė, Asta Zubaitė.
Atminimo įamžinimas
2024 03 Lietuvos muzikos ir teatro akademija surengė II respublikinį jaunųjų dainininkų konkursą, skirtą V. Mikštaitei atminti.
Apdovanojimai
Gedimino ordino Riterio kryžius (2000).
1814