Drma Vladas 1910 12 03Ryga 1995 01 04Vilnius, lietuvių dailės istorikas, muziejininkas, tapytojas, grafikas. G. Drėmaitės tėvas. Vilniaus dailės akademijos garbės daktaras (1992).
Vladas Drėma
Nuo 1921 gyveno Vilniuje. 1927–31 lankė V. Kairiūkščio dailės studiją. 1936 baigė Vilniaus universiteto Dailės fakultetą (L. Slendzinskio mokinys). 1937–38 tobulinosi Valstybiniame rankdarbių institute Varšuvoje. 1931–40 (su pertrauka) dirbo mokytoju Vilniaus gimnazijose. 1940 dalyvavo Agitpropo veikloje. 1940–41 LSSR švietimo liaudies komisariato inspektorius. 1940–41 ir 1944 dirbo Vilniaus Dailės kooperatyve. 1941–44 Vilniaus gudų muziejaus fondų saugotojas, 1945–1946 Etnografijos muziejaus direktorius, 1946–61 Vilniaus dailės muziejaus Vaizduojamosios dailės skyriaus vedėjas. 1946–50 ir 1957–70 dėstė Lietuvos dailės institute (iki 1951 Vilniaus dailės institutas), 1956–58 – Vilniaus universitete. 1970–85 dirbo Paminklų konservavimo institute. Nuo 1931 dalyvavo parodose; individualios Vilniuje ir Kaune (1980); pomirtinės Vilniuje (1995, 2010–11, Torunėje 1999).
Kūryba
Kūryba daugiausia užsiėmė iki II pasaulinio karo ir karo metais. Ankstyvieji kūriniai – art deco bruožų (geometrinės formos, ryškios kontrastingos spalvos) stilizuotos buitinės scenos (Dailininkas 1928, Skalbėja 1930) ir futuristinės vizijos (Vilnius 2000‑aisiais 1928), kuriose taikė koliažą, fotomontažą. Studijuodamas patyrė neoklasicizmo įtaką. Nuo 4 dešimtmečio daugiau dirbo grafikos srityje. Spalvoto linoraižinio technika sukūrė apibendrintų formų stilizuotų natiurmortų, medžio raižiniuose dažniausiai vaizdavo Vilniaus senamiestį (Pamaldusai Vilniaus miestas, Vilniaus gotikos fantazija, abu 1937). Peizažai realistiniai, detalaus piešinio, romantinės nuotaikos. 1936–38 apipavidalino lietuvių poetų (J. Kėkšto, O. Miciūtės, A. Žukausko) knygų, kitų leidinių. Sukūrė plakatų, ekslibrisų, scenovaizdžių. Po II pasaulinio karo lietuvių ir lenkų spaudoje paskelbė straipsnių 18 a. pabaigos–19 a. dailės ir architektūros klausimais.
V. Drėma. Scenovaizdžio eskizas Rugilės-Ramūnos pjesei Sigutė (akvarelė, bronza, apie 1943, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus)
Veikalai
Parašė monografijų (Pranciškus Smuglevičius 1973, Kanutas Ruseckas, išleista 1996), studijų apie Vilniaus architektūrą (Dingęs Vilnius 1991, pataisytas leidimas 2013, Vilniaus Šv. Onos bažnyčia. Vilniaus katedros rekonstrukcija 1782–1801 metais 1991, Vilniaus Šv. Jono bažnyčia, išleista 1997, Vilniaus namai archyvų fonduose 6 t., išleista 1998–2003), biografijų Lenkų dailininkų žinynui (Słownik artystów polskich 6 t. 1971–98).
Kūriniai muziejuose
Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.
Apdovanojimai
Lietuvos nacionalinė premija (1992).
P: V. Drėma, S. Lorentz Laiškai = Listy / sud. R. Janonienė Vilnius 1998. L: Iš Lietuvos teatro istorijos šaltinių, 1761–1853 / sudarė G. Drėmaitė, H. Šabasevičius Vilnius 2007; Vilniaus bažnyčios: Iš Vlado Drėmos archyvų / sud. A. Lėverienė, A. Mickevičius, R. Mosiejienė Vilnius 2008; Atrasti Vilnių. Skiriama Vladui Drėmai / sud. G. Jankevičiūtė Vilnius 2010; Vilniaus amatininkai XVI–XIX a.: Iš Vlado Drėmos archyvų / sud. A. Mickevičius Vilnius 2016.
2510