Grinavẽckis Vladas 1925 08 15Šiauduva 1995 08 19Vilnius (palaidotas Laukuvoje), lietuvių kalbininkas, dialektologas. Habil. dr. (hum. m.; filol. m. dr. 1970).
Vladas Grinaveckis
1952 baigė Vilniaus universitetą. 1955–94 dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete (iki 1992 – Vilniaus pedagoginis institutas), 1963–66 Lietuvių kalbos katedros vedėjas; profesorius (1972). Tyrė bendrinės lietuvių kalbos ir tarmių santykius, kirčiavimą; svarb. tyrimų sritis – žemaičių tarmė, ypač jos fonetikos istorija. Parengė mokomųjų knygų: Gimtosios mokinio tarmės panaudojimas literatūrinės kalbos tarties ir rašybos mokymui (1962), Gimtosios tarmės fonetikos tyrinėjimo pagrindai (1980), Tarmės ir literatūrinė kalba (1983), Lietuvių kalbos tarmių kirčiavimo klausimai (1991). Paskelbė tarmių tekstų (Pietų žemaičių tekstai: I. Raseiniškiai, 1984, Pietų žemaičių tekstai: II. Varniškiai, 1986, Lietuvių tarmės: III. Fonetika, morfologija. Rytų aukštaičių ir vakarų žemaičių tekstai, su Ž. Markevičiene, 1993).
Svarbesni veikalai: Kalbininkas Kazimieras Jaunius (su V. Drotvinu, 1970), Žemaičių tarmių istorija (fonetika) (1973), Žemaičių leksikos pagrindai (1985), Lietuvių tarmės: Fonetika. Morfologija (1991; 1975–90 rašytų straipsnių rinkinys), Lietuvių kalbos keliakamieniai daiktavardžiai (su Ž. Markevičiene, 1994).
2069