Vladas Putvinskis‑Pūtvis

Vladas Putvinskis‑Pūtvis

Putvnskis‑Ptvis Vladas 1873 10 06Ryga 1929 03 05Kaunas (palaidotas Kelmėje), lietuvių visuomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, knygnešys. E. Putvinskienės vyras, S. Pūtvio tėvas. Gimė sulenkėjusių Žemaitijos bajorų šeimoje (tėvas Rapolas – 1863–1864 sukilimo dalyvis; motina Idalija – iš Briol-Platerių); lietuvių kalbą išmoko suaugęs. Nuo 1894 Hallės (Vokietija) universitete studijavo žemės ūkio mokslus. Nuo 1896 ūkininkavo paveldėtuose Šilo Pavėžupio (Šaukėnų vlsč.) ir Graužikų (Kelmės vlsč.) dvaruose. Tvenkinių žuvininkystės Lietuvoje specialistas (1899 Šilo Pavėžupio dvare įrengė bandomąjį karpių auginimo tvenkinį, 1926 pakviestas dėstyti žuvininkystės pagrindų Žemės ūkio akademijoje Dotnuvoje). Savo dvaruose diegė agronomijos naujoves, kooperacijos idėjas.

Vladas Putvinskis-Pūtvis (1929; Lietuvos aviacijos muziejus)

Šilo Pavėžupio dvaras tapo lietuvybės centru: kasmet čia vykstančiuose slaptuose susirinkimuose dalyvaudavo J. Biliūnas, A. Janulaitis, Jovaras, G. Petkevičaitė‑Bitė, P. Višinskis, Žemaitė ir kiti. 1902 čia tartasi įkurti Lietuvių demokratų partiją. V. Putvinskis-Pūtvis dvare įsteigė didžiausią draudžiamosios lietuviškos spaudos gabenimo, paskirstymo ir platinimo centrą Žemaitijoje (laikė slaptas ginkluotas sargybas).

Priimdavo užsakymus iš knygnešių ir prenumeratorių, susisiekdavo su Mažosios Lietuvos leidyklomis. Apgaudavo žandarus, nė karto neįkliuvo. Slėptuves įrengė sode, svirne ir miške. Spaudą iš Mažosios Lietuvos gabendavo dvaro kumečiai. 1899 Šilo Pavėžupyje, 1900 Graužikuose įsteigė slaptąsias mokyklas. Finansiškai rėmė Varpo žurnalą, nuo 1901 bendradarbiavo lietuvių spaudoje. Dalyvavo Rusijos 1905–07 revoliucijoje, trumpai kalintas Šiauliuose ir Kaune (1906 jam uždrausta gyventi Lietuvoje ir Kurše). Grįžęs į Lietuvą 1914 už politinę veiklą vėl suimtas, ištremtas į Žemutinio Naugardo guberniją. 1918 grįžęs į Lietuvą kovoti su Sovietų Rusijos kariuomene kūrė Plieno batalioną, iš Vokietijos kariuomenės pirko ginklų. 1919 06 27 įkūrė Lietuvos šaulių sąjungą (iki 1922 jos pirmininkas, nuo 1928 – garbės pirmininkas), buvo jos ideologas. 1920 įsteigė šaulių žurnalą Trimitas. Nuo 1923 ūkininkavo.

Lietuvos šaulių sąjungos garbės pirmininkas V. Putvinskis-Pūtvis (priekyje kairėje) įteikia vėliavą Kauno šaulių būriui (Kaunas, 1928; Vytauto Didžiojo karo muziejus)

Apdovanojimai

Gedimino 2 laipsnio ordinas (1928).

Atminimo įamžinimas

1930 Tauragėje pastatytas paminklas V. Putvinskiui-Pūtviui (per pirmąją sovietų okupaciją nugriautas, 1990 atstatytas, skulptorius Antanas Bagdonas). 1931 vienai Kauno gatvių suteiktas V. Putvinskio vardas (1945 pervadinta; 1990 grąžintas senasis pavadinimas); V. Putvinskio gatvės t. p. yra Kelmėje ir Vilniuje. 1938 Karo muziejaus sodelyje pastatytas paminklinis biustas (skulptorius B. Bučas), per sovietinę okupaciją sunaikintas, 1990 atkurtas (skulptorius Zenonas Survila). 1940 V. Putvinskio-Pūtvio vardas iškaltas Knygnešių sienelėje (1950 sunaikinta, 1997 atkurta). 1989 Šilo Pavėžupio pradinei mokyklai, 2007 Šaukėnų vidurinei mokyklai (nuo 2014 – gimnazija) suteiktas V Putvinskio-Pūtvio vardas. 1996 P. Repšys sukūrė V. Putvinskio-Pūtvio atminimo medalį. 2012 Kaune prie namo, kuriame V. Putvinskis-Pūtvis gyveno, 2014 – prie Lietuvos šaulių sąjungos būstinės pastato atidengtos paminklinės lentos, 2019 Kelmėje – paminklas V. Putvinskiui-Pūtviui (architektas vaikaitis Stasys Pūtvis). Kelmės krašto muziejuje veikia nuolatinė V. Putvinskiui-Pūtviui skirta ekspozicija (1936–40 muziejus vadintas V. Putvinskio vardu).

V. Putvinskio-Pūtvio atminimo medalis (bronza, 1996, skulptorius P. Rupšys, © LATGA, 2023; Vytauto Didžiojo karo muziejus)

V. Putvinskis‑Pūtvis Rinktiniai raštai Kaunas 1933; Vladas Putvinskis‑Pūtvis. Gyvenimas ir parinktieji raštai Čikaga 1973.