Sipáitis Vladas, iki 1940 Fedòtas‑Sipãvičius 1902 12 24Tula 1992 10 24Vilnius, lietuvių teatro aktorius, režisierius, baleto artistas, pedagogas. L. Sipavičiūtės sūnus. M. A. Pavilionienės ir S. Sipaičio tėvas. 1914 su tėvais išvyko į Rusiją. Mokėsi Maskvos tapybos ir skulptūros mokykloje, lankė F. Koršo dramos teatro vaidybos studiją, privačią baleto studiją (abi Maskvoje), vaidino F. Koršo dramos teatre. 1921 grįžęs į Lietuvą mokytojavo Telšiuose, dalyvavo scenos ir dailės mėgėjų draugijos Kanklės veikloje. 1923–35 Valstybės teatro aktorius, režisierius, baleto artistas (1925–32; Kopelijus, Orionas – L. Delibes’o Kopelija 1925, Silvija 1928, Nikezas, Marcelina – P. L. Hertelio Tuščias atsargumas 1926, Piktasis genijus, Droselmeisteris – P. Čaikovskio Gulbių ežeras 1927, Spragtukas 1928, Nemirtingasis Kaščėjus – I. Stravinskio Ugnies paukštė 1929).
Vladas Sipaitis
V. Sipaitis (dešinėje). Šnipo vaidmuo (Kareivis – Lietuvos gynėjas kadras 1928, režisierius J. Linartas; Kareivis – I. Tvirbutas, šalia V. Sipaičio – aktorė E. Žalinkevičaitė)
1931 Kaune įkūrė Eksperimentinį teatrą‑studiją (1931–35 vadovas), 1936 – Pirmąją Kauno dramos studiją (1936–37 vadovas). 4 dešimtmetyje buvo Vytauto Didžiojo universiteto laisvasis klausytojas. 1935–39 Valstybės teatro Klaipėdos skyriaus aktorius ir režisierius, 1939–41 šio teatro Šiaulių skyriaus, 1941–42 Šiaulių miesto teatro aktorius. 1943–44 Kauno muzikinės komedijos teatro meno vadovas ir režisierius, 1946–49 Kauno dramos teatro aktorius. 1949 už dalyvavimą N. Rericho draugijos veikloje ištremtas į Žezdų lagerį (prie Žezkazgano, Kazachija). Grįžęs į Lietuvą nuo 1956 dėstė Kaune ir Vilniuje, vadovavo saviveikliniams kolektyvams, vaidino Vilniaus senamiesčio teatre (nuo 9 dešimtmečio pabaigos).
Svarbesni vaidmenys: teatre – Skirgaila, Jogaila (Maironio Kęstučio mirtis 1924), Bodajevas (A. Ostrovskio Miškas 1925), Damisas (Molière’o Tartiufas 1926), Jasius (K. Binkio Atžalynas 1941), Fon Kalbas (F. Schillerio Klasta ir meilė 1948), kine – Jonukas (Jonukas ir Onutė 1931, ir režisierius, su J. Linartu). Svarbesni režisuoti spektakliai: S. Kymantaitės‑Čiurlionienės Pasiutusi veidmainystė (1932), Princas ir elgeta (pagal M. Twainą), P. Calderóno de la Barcos Nematomoji, C. Goldoni Dviejų ponų tarnas (visi 1935), B. Sruogos Baisioji naktis, pirmasis profesionalus lėlių teatro spektaklis A. Gustaičio Silvestras Dūdelė (su H. Kačinsku, S. Ušinsko įkurtame Marionečių teatre Kaune), Molière’o Skapeno juokai (visi 1936), Svirplys užkrosny (1937, pagal Ch. Dickensą), P. Vaičiūno Aukso gromata (1938). Vl. Švitrigailos slapyvardžiu parašė pjesių, sukūrė spektaklių scenovaizdžių, dalyvavo parodose, įrašė plokštelių.
V. Sipaitis. Marionečių teatro Kaune spektaklio A. Gustaičio Silvestras Dūdelė scena (1936, režisieriai H. Kačinskas ir V. Sipaitis, lėlių ir scenografijos autorius S. Ušinskas)
L: R. Vilkaitis Vladas Sipaitis: Dienoraščiai, prisiminimai, laiškai Vilnius 2022.
1706
Vl. Švitrigaila