Vladas Skorupskis
Vladas Skorupskis
Skorùpskis Vladas 1895 09 29Šniponys (Širvintų vlsč.) 1981 05 20Karmėlava, Lietuvos karo veikėjas. Pulkininkas (1925). 1914 mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę. 1915 baigė karo mokyklą Kaukaze. Per I pasaulinį karą dalyvavo kovose su Turkijos kariuomene, 1917 – karinėje ekspedicijoje prieš kurdus. 1918 Antantės pajėgų sudėtyje Kaukaze kovėsi su Rusijos ir vietiniais bolševikais, tarnavo kuriamos Sakartvelo kariuomenės štabe Tbilisyje. 1918 grįžęs į Lietuvą savanoriu stojo į jos kariuomenę. Nuo 1919 ėjo Pirmojo pėstininkų pulko vado pareigas, dalyvavo Nepriklausomybės karo kovose; pasižymėjo Zarasų operacijoje, 1919 11 jo vadovaujamas pulkas sėkmingai dalyvavo Radviliškio kautynėse su bermontininkais. 1920 01 paskirtas Pirmojo pėstininkų pulko vado padėjėju. 1920 dalyvavo kovose su Lenkijos kariuomene, 1921 pradžioje – saugant demarkacijos liniją Širvintų valsčiuje.
1921 06 paskirtas Pirmojo pėstininkų pulko vadu. 1922 baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1924–26 mokėsi Generalinio štabo akademijoje Prahoje, kartu ėjo Lietuvos karo atašė Čekoslovakijoje pareigas. 1926 09 paskirtas Aukštųjų karininkų didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto kursų mokslo reikalų vedėju. Vienas 1926 Gruodžio septynioliktosios perversmo rengėjų ir karinių vadovų, parengė perversmo planą. 1926 12 jam suteikus generalinio štabo karininko teises paskirtas Vyriausiojo kariuomenės štabo Administracijos valdybos viršininku. 1927 Karo mokslų valdybos, 1928–29 Aukštųjų karininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto kursų viršininkas. 1929 paskirtas ypatingųjų reikalų karininku prie Vyriausiojo kariuomenės štabo viršininko, nuo 1929 10 karo atašė Prancūzijoje. 1930 paleistas į atsargą.
1940 06 SSRS okupavus Lietuvą 07 suimtas, kalintas Kaune, 1941 05 NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 m. kalėti, per Birželio sukilimą išlaisvintas. SSRS vėl okupavus Lietuvą 1945 04 suimtas, kalintas Ukmergėje, išvežtas į Sevvostlagą (Magadano sritis), vėliau – į Pesčianlagą (Karagandos sritis). 1955 paleistas, 1958 grįžo į Lietuvą.
Parašė knygas Tautos prisikėlimas 1918–1927 (La Résurrection d’un peuple 1918–1927 1930), Per aukas ir pasišventimą laimėjome (1933), Karas už Lietuvos laisvę 1914–1934 (1934), Drąsa – laimėjimo pagrindas (1936).
Vyčio Kryžiaus 5 (1919), 4 (1920) ir Gedimino 2 (1928) laipsnio ordinai.
Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 t. 7 Vilnius 2007.
1947